Kauno intermodalinio terminalo startas – jau šį rudenį

Daugiau nei 87 mln. Lt vertės Kauno intermodalinio terminalo (KIT) statybos – finišo tiesiojoje. Liepos pradžioje tuo įsitikino ir Vyriausybės, Kauno miesto bei rajono savivaldybių atstovai, projekto partneriai, aplankę statybų aikštelę Palemone. Projekto rangovai teigia, kad terminalas pradės veikti jau šį rudenį.

KIT, kur greta geležinkelio linijos baigiamos įrengti muitinės patalpos, administraciniai pastatai, ketinama pasiūlyti konteinerių, atvykusių per Lenkiją iš Vokietijos ir kitų šalių pervežimo paslaugas. KIT suteiks galimybę greičiau ir pigiau aptarnauti didelius krovinių srautus, o koncentruotos logistikos paslaugos vienoje vietoje leis steigti prekių sandėlius ir įvairiarūšiu transportu paskirstyti krovinių srautus į Rytų ir Vakarų rinkas. Netoli terminalo plėsis logistikos parkas.

„Kauno logistikos parko (LP), kuriame veiks KIT aptarnausiantys sandėliai, logistikos ir draudimo, kito profilio įmonės, plėtra numatyta Karmėlavoje, tarptautinio oro uosto pašonėje. Tai nuspręsta Vyriausybės nutarimu, savo laiku Kauno LP pripažinus valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kauno logistikos parkas įsikurs lengvatiniais mokesčiais apmokestinamoje Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kas bus papildomas stimulas investuotojams ateiti ir į Kauno LP“, – sakė Mindaugas Butnorius, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus viršininkas.

KIT bus galima perkrauti 55 tūkst. europinio standarto konteinerių (TEU) per metus. Jam šiais metais pradėjus veikti planuojama, kad KIT perkraus ir paskirstys 5 tūkst. TEU. Krovos apimtys turėtų didėti, kai pradės veikti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno – tuomet KIT taps ta vieta, kur bus perkraunama daugiausia šalyje krovinių tarp skirtingų geležinkelio vėžių – ,,rusiškos“ (1520 mm) ir ,,europinės“ (1435 mm).

KIT apžiūros metu didžiausias dėmesys buvo skirtas intermodalinio terminalo ir aplink jį kuriamo viešojo logistikos parko potencialui, pritraukiant didesnius krovinių srautus bei tarptautinių logistikos kompanijų investicijas. Svečiai atkreipė dėmesį į krovinių transportavimo ir logistikos tarifus, kurie Lietuvoje nėra mažiausi, tačiau užsakovai dažnai yra pasiruošę mokėti daugiau už kokybišką aptarnavimą ir greitą krovinių pristatymą. Transporto ekspertų teigimu, Lietuva pagal logistikos grandinių pralaidumą ir krovinių gabenimo efektyvumą jau dabar mažiausiai penkerius metus į priekį lenkia kaimynus. KIT reikšmė išaugs, kai bus atidaryta visa „Rail Baltica“ trasa – nuo Berlyno iki Helsinkio, pradės veikti ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos, Šiaulių intermodaliniai terminalai.

KIT kombinuojamos kelios transportavimo rūšys leis labiau tausoti aplinką, nes krovinių gabenimas geležinkeliu ilgais atstumais yra ne toks teršiantis orą, kaip automobiliais. Siekiama, kad iki 2040 metų apie 50 proc. visų krovinių, vežamų daugiau kaip 300 km. atstumu, būtų gabenami labiau aplinką tausojančiomis priemonėmis. Taip tikimasi sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, kelių apkrovimą ir kelio dangos gadinimą. Bendra KIT statybos (projekto) vertė – 87,6 mln. litų. Iki 84,48 proc. tinkamų ES lėšomis finansuoti KIT išlaidų dengiama Sanglaudos fondo lėšomis.