CARGONEWS

Keičiasi užsienyje atliktos techninės apžiūros pripažinimo tvarka – ar vežėjai turi pagridno nerimauti? (PAPILDYTA))

atsisiųsti

Metų pradžioje pasirodė žinia apie tai, kad Lietuva ketina pakeisti užsienyje atliktos techninės apžiūros (TA) pripažinimo tvarką. Tada toks valdžios ketinimas sukėlė vežėjų nepasitenkinimą ir buvo atidėtas trims mėnesiams. Balandis jau čia. Ko laukti vežėjams?

Kas naujo

Kaip mūsų redakcijai paaiškino Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA): iki paskutinio momento veikė tvarka, pagal kurią vežėjas galėjo atlikti TA užsienyje, o tada dėl jos pripažinimo turėjo kreiptis su atitinkamu prašymu į vieną iš Lietuvos TA centrų, kuris po pripažinimo įvesdavo atitinkamą informaciją į Centrinę techninės apžiūros duomenų bazę (CTADB).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti tvarka, pagal kurią užsienyje atlikta techninė apžiūra būtų pripažinta tik tuo atveju, jei ją atlikusi užsienio įmonė įvedė duomenis apie ją į lietuvišką CTADB. „Linava“ sunerimo, kad užsienio TA centrai atsisaks vykdyti Lietuvos reikalavimus, ir šalies vežėjams teks grįžinėti su savo transporto priemonėmis į Tėvynę specialiai TA atlikti. Galiausiai, naujos tvarkos įsigaliojimas buvo atidėtas iki balandžio 1 d.

Atitinkamo LTSA direktoriaus įsakymo projektą galite rasti čia. Dabar vežėjams nereikės kreiptis į Lietuvos TA centrus su prašymu pripažinti užsienyje atliktą TA. Bet svarbiausia yra tai, kad jau sudarytas užsienio įmonių, sutikusių vykdyti Lietuvos reikalavimus, sąrašas (jį galite rasti čia). Tiesa, kol kas jame yra tik Vokietijos įmonės, tačiau LTSA patikino mus, kad sąrašas negalutinis.

Taigi, Lietuvos transporto įmonėms, lygtais, nėra dėl ko jaudintis. Lietuviški TA centrai irgi turėtų būti patenkinti. Tačiau, norėdami įsitikinti tuo, kad visiems viskas patinka, nusprendėme išsiaiškinti, ką apie LTSA sprendimą mano „Linava“ ir Lietuvos TA įmonių asociacija („Transeksta“).

Ką sako vežėjai

„Linava“ mums atsakė taip: „Klausimai dėl techninių apžiūrų buvo sprendžiami ir derinami su Susisiekimo ministerija bei LTSA. „Linava“ buvo gavusi ministerijos patikinimą, kad naujos tvarkos įsigaliojimas atidedamas iki gruodžio 31 d., tuo patikinimu ir vadovavosi. Tačiau dabar paaiškėjo, kad LTSA, nepaisant sutarimų su Susisiekimo ministerija, tyliai „stumia“ naują tvarką link įgyvendinimo. Tokia LTSA pozicija „Linavai“ yra visiškai nesuprantama šių dienų kontekste. „Linava“ dar kartą kreipėsi prašydama nukelti tvarkos įsigaliojimą iki šių metų pabaigos, kuomet situacija transporto sektoriuje bus stabilesnė, nei dabar. LTSA labai operatyviai sureagavo – gautas patikinimas, kad naujoji tvarka pradės galioti balandžio 1 d., tačiau vežėjai dėl to jokių nepatogumų nepatirs, administracinė našta dėl to nepadidės. „Linava“ šią situaciją atidžiai stebės ir sieks palankiausių sprendimų vežėjų atžvilgiu“.

Kitaip tariant, „Linava“ buvo nepasiruošusi pokyčiams dėl keisto nesusipratimo santykiuose su valdžios struktūromis, bet supratingai sureagavo į LTSA iniciatyvą ir pažadus. Tačiau ar vežėjai yra pasirengę naujovėms?

Mes pasikalbėjome su kompanijos „Saudingos autotransportas“, kurios transporto priemonės atlieka TA Vokietijoje, direktoriaus pavaduotoju Gintaru Matuliu. Anot jo, didelių nepatogumų naujoji tvarka įmonei nesukels, nes partneriai Vokietijoje iš anksto informavo ją apie pokyčius. Tiesa, jie taip pat pranešė, kad dėl to paslauga šiek tiek (5-6 eurais) pabrangs, tačiau tai, G. Matulio teigimu, yra smulkmena, palyginus su išlaidomis, kurios galėjo atsirasti, jei vokiečiai nesutiktų vykdyti Lietuvos reikalavimų, ir transporto premonių TA tektų atlikti Tėvynėje.

Savo ruožtu „Baltic transline“ logistikos vadovas Donatas Nickus pažymėjo: „Klausimas labai aktualus. Džiaugiamės, kad susitarimas pasiektas, ir jau yra nemažas skaičius patvirtintų centrų. Be abejo tikimės, kad šis sąrašas yra nebaigtas ir jis bus plečiamas ir toliau. Taip pat, kad bus prijungti ir kitų šalių Techniniu apžiūrų centrai. Taip pat tikimės, kad supaprastės visos patvirtinimo procedūros Lietuvoje, kai bus pradėta keistis elektroniniais duomenimis“.

Kitaip tariant, vežėjai nusiteikę pakankamai pozityviai, ko negalima pasakyti apie „Transekstą“, kuri turi LTSA klausimų.

„Transekstos“ pozicija

Norint suprasti „Transekstos“ priekaištų esmę, reikia pacituoti 11 naujos LTSA tvarkos punktą. Jame teigiama: „[Užsienio] įmonės atlikta Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra gali būti pripažinta ir išduota privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita su teigiama išvada tik kai transporto priemonės valdytojas bet kuriai techninės apžiūros įmonei Lietuvoje pateikia…“ (toliau dokumetų sąrašas).

Šiame kontekste „Transeksta“ pateikė mums tokį komentarą: „2020 m. kovo 20 d. – likus viso labo darbo savaitei iki pereinamojo laikotarpio pabaigos –  Lietuvos transporto saugos administracija paskelbė įsakymo „Dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriuo vėl siekia pakeisti dar 2018 m. nustatytą tvarką ir taip ne tik nesumažinti, bet dar ir padidinti administracinę naštą vežėjams. Dokumente nelieka įgaliojimų užsienio techninės apžiūros įmonėms suteikimo, atsiranda prievolė pripažinti jų patikrinimo rezultatus, o vilkikų valdytojams – būtinybė kreiptis į TA įmones Lietuvoje ir gauti lietuvišką TA dokumentą. Kitaip tariant – LTSA viso labo siūlo „paslėpti“ tikrąjį techninės apžiūros vykdytoją, nes kiti mūsų šalyje galiojantys  teisės aktai net nenumato galimybės tokiomis sąlygomis, kokios numatytos naujajame LTSA tvarkos apraše, išduoti TA rezultatų ataskaitos. Dokumentai tampa nesuderinami tarpusavyje, neaišku, kas už ką ir kokią atsakomybę prisiima. Tačiau tuo viskas nesibaigia – kovo 25 d. LTSA interneto svetainėje pasirodo pranešimas apie užsienyje atliekamos techninės apžiūros duomenų teikimą elektroniniu būdu, kuris iš esmės nesutampa su šios institucijos vadovo oficialiai pateiktu dokumento projektu. Tai yra, vienas ir tas pats asmuo vienu metu kalba apie visiškai skirtingus dalykus, palikdamas vos keletą dienų (pastabas galima teikti iki kovo 27 d.) sukeltos painiavos dekonstravimui“.

Kitaip tariant, užsienyje atliktos TA pripažinimo tvarkos kontekste „Transekstai“ kilo klausimų dėl savo ir Lietuvos transporto priemonių valdytojų pareigų. Atsižvelgiant į tai, mes vėl susisiekėme su LTSA ir paprašėme jos paaiškinti, ar vežėjai turės kažkokių nepatogumų dėl 11 naujos tvarkos punkto reikalavimų. Atsakymas buvo toks: „Nuo balandžio 1 d. jokių dokumentų fiziškai vežioti ar panašiai pristatyti nereiks. Stebėsime, kaip įmonėms sekasi ir, esant poreikiui, reaguosime, atsižvelgsime į situacijas, tobulinsime procesą ir bendradarbiausime“ (nors nelabai aišku, kodėl užsienyje TA atliekantys Lietuvos vežėjai iš viso turi teikti lietuviškiems TA centrams kažkokius dokumentus – jie galėtų teikti juos užsienio TA centrams ir taip sumažinti kontaktą su Lietuvos TA sistema iki minimumo).

***

Apibendrinant, galima konstatuoti du dalykus. Pirma, dabar ne pats geriausias laikas bet kokių nusistovėjusių taisyklių kaitai. Todėl LTSA galėtų neskubėti, bet yra, kaip yra. Antra, vokiški TA centrai sutiko vykdyti Lietuvos reikalavimus, ir todėl šalies vežėjai pernelyg nesijaudina. Tačiau galima sutikti su „Baltic transline“ atstovu, kuris tikisi, kad galiausiai užsienyje atliktos TA pripažinimo Lietuvoje procedūra bus maksimaliai supaprastinta (ir niekam dėl jos nekils jokių klausimų). O kol kas mes kaip ir „Linava“ pabandysime patikėti LTSA pažadais, kad nauja tvarka nesukels Lietuvos vežėjams jokių papildomų nepatogumų, tačiau stebėsime, kaip ji veiks praktikoje.

P.S. Lietuviški TA centrai karantino sąlygomis tęsia darbą, bet su tam tikromis korekcijomis. Pavyzdžiui, „Tuvlitos“ darbo grafiko detales galima rasti čia. Taip pat kol kas tęsia darbą LTSA sąraše nurodyti TA centrai (pavyzdžiui, „TÜV SÜD Auto Service“ atstovybės), bet kiekvienu atveju geriau patikrinti, ar situacija nepasikeitė.

„Transekstos“ instrukcijos dėl naujos tvarkos – čia.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0