Kelininkai pagrindinėse magistralėse nuo sausio budės visą parą
2010-10-26
CargoNEWS
133
Nuo 2011 m. sausio kelininkai automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (nuo Vilniaus iki Sitkūnų) bei „Via Baltica“ (nuo Lenkijos iki Latvijos sienos) žiemos sezono metu dirbs ir budės visą parą. Tam papildomai kitų metų biudžete numatyta 9 mln. litų.
Iki šių metų pabaigos kelininkai dirbs kaip ir praėjusią žiemą: pagrindiniuose šalies keliuose budės nuo 4 iki 22 val. Naktį kelių valymas vyks tik pablogėjus oro sąlygoms.
Šiems metams šalies kelių priežiūrai žiemą buvo skirta 112 mln. litų. Iki spalio buvo panaudota kiek daugiau nei pusė lėšų.
Šiandien susitikę su susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai užtikrino, kad likusių 51 mln. litų turėtų užtekti.
„Kitų metų žiemos sezonui kelininkai planuoja kiek didesnį biudžetą – 123 mln. litų“, – sakė R. Vaštakas.
Prieš ekonominę krizę kelių priežiūrai žiemą būdavo išleidžiama dar daugiau. Pavyzdžiui, 2008 m. tam buvo skirta 146 mln. litų.
Kaip visada, daugiausia dėmesio kelininkai skirs magistraliniams, krašto ir pagrindiniams rajoniniams keliams. Magistraliniai keliai bus nuolat prižiūrimi nuo 4 iki 22 val., krašto ir pagrindiniai rajoniniai keliai – nuo 6 iki 19 val. Naktį bus dirbama tik pablogėjus oro sąlygoms.
Rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas nėra didelis, kaip ir anksčiau, bus valomi tik prižiūrėjus pagrindinius kelius.
„Šiemet žiemos sezonas prasidėjo labai anksti. Pirmąkart keliai buvo barstomi jau spalio 15 dieną“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Jaraminas.
Vienas automobilinis barstytuvas, vežantis 8–9 tonas druskos, per dvi valandas vienu reisu nuvalo ir pabarsto 30 km kelio. Vieno reiso kaina – 3500 litų. Vieną kartą pabarstyti visus pagrindinius šalies kelius kainuoja apie 1 mln. litų. Nuvalyti ir pabarstyti kelią pasnigus reikia 3–4 valandų.
Direkcijai pavaldžios įmonės turi 674 sniego valytuvus ir 285 barstytuvus. Didžiuosiuose miestuose kelius prižiūri savivaldybių įmonės.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras