Kelių direkcijos vadovas: Lietuvos keliai geriausi, o finansavimas – mažiausias

Vilniuje į konferenciją susirinko Baltijos šalių kelininkai. Kas ketverius metus vykstančiame renginyje trijų šalių kelininkai dalijasi patirtimi, naujovėmis. Pasak Lietuvos kelių direkcijos vadovo, mūsų šalis gali didžiuotis turinti geriausius kelius tarp Baltijos valstybių, bet pagal finansavimą mūsų kelininkai atrodo prasčiausiai.

Vilniuje vykstančiame renginyje – daugiau kaip 500 dalyvių iš 25 šalių.

Viena ryškiausių konferencijos temų – kaip per Europoje užsibuvusią ekonominę krizę rasti optimalių būdų ir lėšų kelių infrastruktūrai vystyti, ilgalaikiams projektams realizuoti.

„Finansavimas atitinka 2001–2002 m. lygį ir [kaip nors reikia] išsisukti. Keliai kaip dantys – neprižiūrimi genda. Pagrindinis iššūkis – susitvarkyti su esamu biudžetu“, – LRT televizijos naujienų tarnybai komentavo Kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas.

„Žinoma, mes – trys valstybės – madų nediktuojame: jas diktuoja prancūzai, vokiečiai. Tad ir stengiamės perimti tas technologijas. Vieniems pasiseka anksčiau, kitiems – vėliau, bet tokių forumų metu pasikeičiame naujovėmis“, – pabrėžė asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas.

Kelių direkcijos vadovo teigimu, tarp trijų Baltijos šalių, Lietuvos keliai geriausi, nors dėl krizės dabar finansuojami prasčiausiai. Pasaulio metiniame kelių kokybės reitinge Lietuva yra 32-a, Estija – 61-a, o Latvija 99-a.

„Esame parengę programą ir naudodami naujosios Europos Sąjungos finansinės perspektyvos pinigus norime Latvijoje atnaujinti trečdalį šalies kelių. Tačiau bene svarbiausia užduotis – atkurti ilgalaikį kelių finansavimo fondą, kad ne politikai spręstų, kiek skirti pinigų keliams, o vairuotojai. Kiek šie degalų nupirktų, tiek proporcingai lėšų tektų keliams, sumažėtų degalų pardavimas, mažėtų ir finansavimas“, – aiškino Latvijos valstybės kelių įmonės vadovas Janis Langė.

„Prieš ketverius metus Estijos vyriausybė priėmė išmintingą sprendimą – skyrė pinigų keliams tiesti ir remontuoti. Naudą pajuto ir darbo rinka, bendrovės – apskritai ekonomika, skirtingai nei pas jus, kur, rodos, nurėžta 42 proc. lėšų. Po kelerių metų jums teks investuoti kelis kartus daugiau, nes jūs daugiau praradote“, – tikina Estijos kelių administracijos generalinis direktorius Aivo Adamsonas.

Kartu su konferencija „Litexpo“ centre atidaryta ir paroda kelių tema, kur įmonės demonstruoja naujausią kelių priežiūros techniką, įrangą, eismo saugumo priemones.