Susisiekimo ministerija pradeda pertvarkyti jai pavaldžią valstybės įmonę Transporto ir kelių tyrimo institutą į viešąją įstaigą. Ji bus atsakinga už kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo ir priežiūros darbų kokybę, efektyvų kelių priežiūrai skirtų lėšų naudojimą.
„Pertvarkius valstybės įmonę į viešąją įstaigą ji taps pelno nesiekiančia organizacija, bus mažiau priklausoma nuo privačių įmonių, kurių darbų kokybę turės tikrinti, užsakymų“, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Šiandien Vyriausybė pritarė viešosios įstaigos steigimui. Kai ji perims dabar veikiančios valstybės įmonės funkcijas, turtą ir darbuotojus, valstybės įmonė bus likviduota.
Viešoji įstaiga atliks valstybinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstrukcijos, taisymo ir priežiūros darbų kontrolinius patikrinimus, vykdys techninę, ekonominę ir aplinkosauginę stebėseną,kelių būklės ir eismo tyrimus, kuriais vadovaujantis bus priimami sprendimai dėl reikalingų darbų.
Eismo saugai gerinti įstaiga organizuos valstybinės reikšmės kelių saugos patikrinimus, kelių infrastruktūros saugos valdymą, teiks pasiūlymus dėl valstybinės eismo saugumo programos rengimo.
Šiuo metu automobilių kelių ir gatvių dangų kokybės ir stiprumo tyrimai, tiltų būklės tyrimai, eismo intensyvumo, transporto priemonių srauto sudėties, transporto apkrovų bei greičio tyrimai ir analizės paslaugos perkamos viešojo pirkimo būdu. Konkursus laimi skirtingos įmonės, todėl tyrimams naudojamos skirtingos metodikos ir įranga. Tai mažina duomenų patikimumą, neleidžia tinkamai susisteminti ir analizuoti gautų tyrimų rezultatų.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Matyt minnistrelis saviem remejam darbo vieteles itaise taip pertvarkydamas
Na štai, dar veina pinigų plovimo įstaiga, ir kiekvieną dieną deklaruoja, kad mažinamas biurokratinis aparatas - absurdas kažkoks.
Jūsų komentaras