Kuriamas planas, kaip saulę ir vėją „pakinkyti“ apšviečiant judrų greitkelį.
Kelio apšvietimui – elektra, pagaminta iš saulės ir vėjo
VĮ „Automagistralė“ planuoja kelią Vilnius – Kaunas apšviesti naudojant atsinaujinančią energiją. VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rinkevičius teigė, kad šie darbai jau turėjo būti baigti 2015 m., bet dėl ekonominio sunkmečio planus teko atidėti.
„Mes turime viziją apšvieti visą greitkelį, bet viskas priklauso nuo valstybės finansavimo. Tačiau dar nėra paskaičiuota, kiek tam reikėtų pinigų. 94 km kelio Vilnius – Kaunas kol kas apšviesta beveik 50 km ruožas. Iš esmės jau apšviestos visos gyvenvietės ir pavojingiausi kelio ruožai. Dabar beliko užpildyti likusius ruožus. Apšvietimas ypatingai svarbus, kadangi tai padeda užtikrinti eismo saugumą“, – aiškino įmonės „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas.
Jo teigimu, tam geriausiai tinka elektros energija, gaminama iš saulės ir vėjo. Visgi kol kas šio kelio apšvietimui tokia energijos rūšis nenaudojama: „Aš būčiau linkęs abu šaltinius naudoti. Pasaulyje teko matyti, ne tik saulės, bet ir vėjo jėgaines. Jos yra naudingos. Verslininkai paskaičiavo, kad investicijos bet kokiu atveju atsipirks. Tačiau iki šiol naudojama įprastiniu būdu pagaminta elektra – virš šviestuvo specialaus kolektoriaus nėra.“
Šiais metais numatyta įrengti apšvietimą valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda 12, 10 – 13,30 km. naudojant šviestuvus su diodiniu šviesos šaltiniu (LED) ir 58,48 km. (ties Bačkonimis) 152 metrų kelio ruože naudojant šviestuvus su natrio lempomis.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras