Ketveri metai po „Brexit‘o“: įtaka vežėjams ir kitam verslui

„Brexit“, oficialiai įvykęs 2020 m. sausio 31 d., pažymėjo Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), sukeldamas iššūkius tiek JK, tiek likusioms ES šalims. Šis istorinis įvykis iš esmės pakeitė JK ir ES prekybos, teisės ir migracijos sistemas, ypač muitinės srityje, kur susidurta su įvairiais sunkumais.

Sumažėję krovinių srautai

JK niekada nebuvo strategiškai patraukli Lietuvos vežėjams dėl didelių išlaidų keltams arba Eurotuneliui, o įvedus muitus ir tarifus importui ir eksportui tarp JK ir ES šalių, dar padidėjo įmonių išlaidos. Šias išlaidas įmonės turėjo perkelti klientams, todėl padidėjo mažmeninės kainos ir sumažėjo paklausa.

Puslapio GOV.UK duomenimis, šiuo metu į JK važiuoja 118 Lietuvoje registruotų vežėjų, ir jie išveža apie 4,4 proc. krovinių. Lietuva vidutiniškai iš JK per mėnesį atsiveža apie 2000 pakrautų automobilių, o tai yra maždaug 2 proc. viso srauto, atvykstančio iš JK į žemyną, tačiau didžiąją dalį tų krovinių atveža Lenkijos vežėjai.

Iki „Brexit‘o“ JK buvo pamėgta Lietuvos mažmenininkų, kurie iš JK į Lietuvą veždavo skalbimo priemonių, šokolado gaminių, gaiviųjų gėrimų. Atsiradus prekių ženklų apsaugai, visa tai sustojo, pasikeitė smulkių prekių judėjimas, nes Lietuva, pirkdama iš atstovo, turi mokėti nekonkurencingą kainą.

Pasikeitė smulkių prekių judėjimas į abi puses. Anksčiau abipusė prekyba buvo aktuali dėl didelės vartotojų rinkos JK. Po „Brexit‘o“ visos prekės privalo būti deklaruojamos, nuo 45 eurų vertės mokamas PVM, o nuo 150 eurų PVM ir dar importo mokestis, todėl gamintojams arba pirkėjams reikia gerai paskaičiuoti kaštus.

Po „Brexit‘o įvesti muitai ir kvotos reiškė, kad prekės, kertančios JK ir ES sieną, tapo brangesnės ir sudėtingesnės tiek importuotojams, tiek eksportuotojams. Muitinės patikros ir dokumentų tvarkymas tapo daug laiko reikalaujančiu procesu, dėl ko atsirado ilgos eilės prie sienų ir vėlavimai tiekiant prekes.

Svarbus prekybos pokytis – iš karto ir ilgam laikui sumažėjęs JK importas iš ES, kuris, įgyvendinus naująjį Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), palyginti su likusiu pasauliu, sumažėjo apie 25 proc. Šis importo sumažėjimas buvo ir didelis, ir nuolatinis per 2021 m., o tai rodo, kad dėl „Brexit“ įvyko reikšmingas prekybos srautų restruktūrizavimas. Įdomu tai, kad poveikis JK eksportui į ES buvo mažesnis ir tik laikinas – pastebimai sumažėjo JK eksportuotojų ir ES importuotojų prekybinių santykių skaičius. Tai rodo, kad nors eksporto apimtis galėjo išlikti palyginti stabili, prekybos ryšių tinklas smarkiai susitraukė, o tai gali reikšti perėjimą prie mažesnio skaičiaus, bet didesnių eksporto ryšių.

Prekybos ryšių skaičiaus sumažėjimas išryškina ypatingą JK įmonėms kylantį iššūkį – labai sumažėjo eksporto ryšių su ES. Tai lėmė mažos vertės santykių nutraukimas, o tai rodo, kad naujosios prekybos sąlygos neproporcingai paveikė mažesnius eksportuotojus. Su eksportu į ES susijusių pastoviųjų išlaidų padidėjimas, kaip numatyta TCA, galėjo priversti mažesnius JK eksportuotojus pasitraukti iš mažų ES rinkų. Tačiau atrodo, kad didesnėms įmonėms, kurios dominuoja bendroje eksporto dinamikoje, tai labai nesutrukdė, bent jau pirmaisiais metais po „Brexit‘o“.

Darbo jėgos problemos

„Brexit‘as“ sukėlė ir darbo jėgos problemų. Krovininio transporto vairuotojams iš trečiųjų šalių reikia vizos, o vizų išdavimas labai sudėtingas, ypač Centrinės Azijos piliečiams. Natūralu, kad konkurencinėje kovoje nugalėjo vežėjai iš Senosios Europos, kur dauguma vežėjų yra europiečiai.

Matome didelį Bulgarijos, Rumunijos pranašumą. Jų darbo užmokesčio kaštai ir darbo jėgos kiekis nulėmė vežėjų lyderystę rinkoje. Jie sėkmingai išveža krovinius, turėdami vairuotojų, kurie gali patekti į JK, o Lietuva ir Latvija yra mažos šalys, kurių vairuotojų dauguma iš Centrinės Azijos, todėl netenka rinkos.

Rinka visuomet prisitaiko

Po „Brexit‘o“ transporto ir logistikos sektoriai tiek Jungtinėje Karalystėje (JK), tiek Europos Sąjungoje susidūrė su dideliais iššūkiais. Importo mokesčiai ir naujos muitinės procedūros padidino prekių, vežamų iš JK arba į JK, kainas vidutiniškai 15 proc. Ribotos transporto galimybės per keltus arba Eurotunelį taip pat padidino logistikos kaštus, sumažindami JK rinkos patrauklumą.

Nepaisant šių sunkumų, JK atsiskyrimas nuo ES suteikė jai daugiau nepriklausomybės, o tai reiškia, kad šalyje dabar galioja šiek tiek kitokie rinkos dėsniai. Pavyzdžiui, JK mažiau jaučiamas Ukrainos karo poveikis. JK rinkos srautai ir potencialas galėtų padėti sušvelninti ekonominę recesiją ES. Bet rinka visada prisitaiko, tad tikiuosi, kad per keletą metų situacija stabilizuosis.