Kiek kainuos degalai degalinėse, naftai atpigus iki 50 USD?

Didžiausioms Azijos naftos eksportuotojoms neatsisakius kainų karo pozicijos, pasaulinės naftos kainos ir toliau tįsta žemyn. Panašu, kad 60 JAV dolerių kaina už barelį „Brent“ tipo naftos jau netoli. O kažkada 50 JAV dolerių riba atrodžiusi nereali, dabar nieko nestebina.

Akcizai degalams nuo 2009 m. nesikeitė. Tiek tuomet, tiek dabar benzinui yra taikomas 1,5 Lt/l akcizas, dyzelinui – 1,14 Lt/l. Tačiau 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo padidintas pridėtinės vertės mokestis nuo 19 proc. iki 21 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vis dėlto tiki, kad jei išsipildytų 50 JAV dolerių naftos kainų prognozė, 2009 m. degalų kainos galėtų būti indikatorius Lietuvos degalų pardavėjams.

„Per tuos metus didelių sąnaudų nebuvo: atlyginimų augimas buvo gana kuklus. Didelė dalis sąnaudų nėra padidėjusi, – teigė pašnekovas. – Todėl, jei toks scenarijus įvyks, reikėtų tikėtis panašios kainos. Tai yra geras atspirties taškas, kiek turėtų kainuoti kuras, jei naftos kainos sumažės iki 50 JAV dolerių už barelį“.

Paklaustas, ar toks pasaulinės naftos kainos kritimo scenarijus yra tikėtinas, ekonomistas teigė, kad tai nebėra iš fantastikos srities. „Yra ekspertų, kurie galvoja, kad trumpuoju laikotarpiu naftos kainos gali kristi ir iki 40 JAV dolerių už barelį, jei OPEC nepakeis pasiūlos, – komentavo jis. – Skalūnų pasiūla iš JAV taip greitai nesumažės. Dabar sklando konspiracijos teorija, kas Saudo Arabija siekia mažesnės kainos tam, kad iš rinkos išstumtų dalį skalūnų naftos gamintojų JAV ir tuo sumažintų pasiūlą rinkoje jų sąskaita, o ne savo“.

Vis dėlto specialistas pastebi, kad skalūnų išstūmimas neįvyks taip greitai, nes tie gręžiniai, kurie jau yra padaryti, bus ir toliau eksploatuojami ir tai daryti apsimokės ir prie 40-50 JAV dolerių už naftos barelį kainos. Pasiūla sumažės iš tų gręžinių tik po kokių metų, kai jie pradės sekti.

N. Mačiulis pridėjo, kad jei naftos kainos ir nukris iki 50 JAV dolerių ribos, tokia kaina turėtų išsilaikyti tik kelis mėnesius, o vėliau dėl sumažėjusios pasiūlos vėl turėtų pradėti stiebtis aukštyn.

„Statoil Fuel & Retail Lietuva” Degalų kategorijos departamento direktorius Sigitas Raila  nesutinka su N. Mačiuliu ir mano, kad 2009 m. kainų degalai vargu ar pasieks. Visų pirma jis teigia, kad tam turės įtakos PVM padidėjimas. Be to, degaluose yra maišoma didesnė dalis biokomponentų, kurių kaina taip pat yra padidėjusi per ketverius metus.

S. Raila taip pat paminėjo ir dolerio kurso įtaką, kuris yra sustiprėjęs euro atžvilgiu. „Žinoma, kainą lemia rinka, tai visko gali būti“, – teigė jis.

Paklaustas, ar tiesa, kad mažėjančiomis pasaulinės naftos kainomis pasinaudoja degalinės, pasididindamos savo maržas, pašnekovas teigė: „Yra ir tiesos, ir ne visai. Tai ideali situacija, kurią kiekvienas verslininkas norėtų turėti, bet turime suprasti, kad tai yra rinka su pakankamai aštria konkurencija ir labiausiai kainą nulemia konkurencija. Šioje rinkoje marža nėra fiksuotas dydis. Yra laikotarpių, kai jos yra svyruojančios“.

Prieš porą metų savo dėmesį į mažmenines naftos kainas ir joms daromą įtaką keičiantis pasaulinės naftos kainoms buvo atkreipusi ir Finansų ministerija. Tuomet ji pastebėjo, kad 2012 m. balandžio mėnesį mažėjant didmeninėms degalų kainoms, Latvijoje ir Estijoje mažmeninės kainos pradėjo mažėti, tuo metu Lietuvoje nei benzino, nei dyzelino kainos nesikeitė.

Ministerija informavo, kad gegužės 7 d. Lietuvoje degalinėse dyzelino kaina buvo tik vienu centu už litrą mažesnė nei Estijoje, nors Lietuvoje dyzelinas buvo 29 ct/l apmokestinamas mažiau nei Estijoje.