Kinijos greitųjų siuntų įmonės siekia pirmauti pasaulyje

Vis dar bręstančioje Kinijos logistikos rinkoje vežėjai susiduria su nemažai sunkumų: nuolat svyruojančiomis kainomis, skirtinga provincijų politika, didžiule konkurencija rinkoje ir begale kitų. Tačiau, nors ir neišvengia anksčiau minėtų problemų, Kinijos greitųjų siuntų įmonės šiuo metu išgyvena auksinį laikotarpį. Sėkmės paslaptis – klestinti Kinijos interneto prekybos rinka, nešanti pelną ne tik virtualių parduotuvių savininkams, bet ir jų produktus pristatančioms logistikos įmonėms. Apie darbą daugiau nei milijardą potencialių klientų turinčioje rinkoje CargoNews kalbėjosi su žinomomų Kinijos greitųjų siuntų įmonių atstovais.

Milžiniški greitųjų siuntų kiekiai

Prieš 10 metų įsteigtas internetinės prekybos tinklapis Taobao.com šiuo metu yra vienas žinomiausių Kinijoje. Šio interneto prekybos giganto, primenančio vakarietiškąjį eBay, suklestėjimas apvertė greitųjų siuntų įmonių verslą aukštyn kojomis. Milijonai per Taobao puslapį prekiaujančių virtualių parduotuvių negali išsiversti be Kinijoje kuaidi vadinamų siuntų pristatymo įmonių, ir šiandien daugumai jų klientai iš Taobao jau sudaro iki 70-80% verslo.

„Nebūna tokios dienos, jog pritrūktume krovinių. Milžinišku greičiu besivystanti Kinijos interneto industrija padarė didžiulę paslaugą kuaidi įmonėms, ir dabar Kinija pagal greitųjų siuntų kiekį užima antrą vietą pasaulyje – kasdieną šalyje išsiunčiama apie 18 milijonų tokių krovinių. Neabejoju, jog tereikia dar kelių metų, ir aplenksime Ameriką, kuri šiuo metu greitųjų siuntų skaičiumi pirmauja. Kinijai taip greitai modernėjant ir besivystant, tai tiesiog neišvengiama. Galima sakyti, jog kuaidi verslas tapo vienu iš sėkmingiausių verslų šalyje: esame dėkingi už augantį interneto parduotuvių pirkėjų skaičių ir apskritai už milžinišką šalies populiaciją. Dėl jų tapome neatsiejama visuomenės dalimi, be kurios kinai nebeįsivaizduoja savo kasdienio gyvenimo,“ – pasakoja He Kunas iš „ZTO Express“, vienos didžiausių Šanchajaus greitųjų siuntų įmonių.

Sulaukia valstybės palaikymo

Kuaidi įmonės džiaugiasi ir teigiamu valstybės požiūriu į jų verslą. Nors iki pat 90-ųjų kuaidi įmonės Kinijos teisinėje sistemoje nebuvo apibrėžtos ir neegzistavo jų verslą reguliuojantys įstatymai, He Kuno teigimu, šiuo metu kuaidi turi aiškią vietą Kinijos rinkoje ir valstybė į jų verslą žiūri labai palankiai. „Džiaugiuosi dabartine situacija ir subrendusia Kinijos interneto rinka. Tai gerai ne tik dėl klientų gausos, bet ir palengvina tarpusavio bendravimą. Praėjo tie laikai, kai klientai, norėdami surasti vežėjus, stabdydavo sunkvežimius gatvėje ir teiraudavosi kainos,“ – priduria He.

Tačiau persiorientavimas į prekiautojus internetu turi ir savų minusų. Kaip teigia Džou Džongčeng, nedidelės kuaidi įmonės savininkas, didžiausias darbo su Taobao minusas yra tas, jog interneto parduotuvių pelnas nėra didelis, ir tai neišvengiamai atsiliepia vežėjui. „Šiuo metu Šanchajuje nėra klientų, galinčių pasiūlyti geras kainas. Turime daug nuolatinių klientų iš Taobao interneto parduotuvių, tačiau visi jie yra nedidelės įmonės, turinčios palyginus nedidelę apyvartą. Todėl jos mums negali pasiūlyti palankesnių kainų,“ – apie verslo sunkumus pasakoja Džou.

Logistams siūlo pasimokyti iš „Mc Donald‘s“

Kuaidi verslo sėkme naudojasi ir kiti vežėjai. Įmonės „Topone“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Li Čiangas džiaugiasi, jog jie logistikos rinkoje atrado savo nišą: „Buvome pirmieji, kurie Kinijoje pradėjo tiekti transporto paslaugas greitųjų siuntų įmonėms. Vežame jų siuntas didesniais atstumais arba kai pačiai įmonei neužtenka transporto. Šiuo metu bendradarbiaujame su 99% visų šalies greitųjų siuntų įmonių, tarp jų ir užsieniečių valdomomis Fedex bei DHL.“ Li Čiangas teigia, jog jų sekmės paslaptis – geras darbo vietinėje rinkoje ypatumų išmanymas. „Kinija ypatinga tuo, jog yra milžiniška šalis, turinti didžiausią pasaulyje populiaciją. Tai reiškia, jog darant verslą čia, svarbu suvokti, jog visko aprėpti yra neįmanoma, ir atrasti siauresnę sritį ar regioną, kurioje įmonė įtvirtintų savo poziciją. Būtent tai mums ir pavyko padaryti.“

Li Čiangas džiaugiasi, jog bendradarbiavimas su Vakarų įmonėmis suteikė jam progą iš jų daug ko pasimokyti. „Kinijai dar reikia išmokti labai daug dalykų, tokių kaip rūpinimasis krovinių saugumu, apsaugojimu nuo vagysčių ar pažeidimų. Nuolatos tenka matyti, kaip atvežę siuntas, vairuotojai bet kaip jas meta į sandėlį, o dėl tinkamo įpakavimo taip pat niekas nesuka sau galvos. Tas pats su draudimu, su vežėjais susijusiais įstatymais ir kitais dalykais – Kinijai dar reikės nemažai metų, kol prisivys Vakarų standartus,“- mano Li. Tačiau jis kviečia nepamiršti, kad vietinėje rinkoje reikia žaisti pagal vietines taisykles: „Logistikoje, kaip ir kitose srityse, svarbu prisitaikyti prie vietos įpročių, dirbti pagal čia egzistuojančias tradicijas. Pavyzdžiui, kai garsusis greito maisto restoranas „Mc Donald‘s“ atkeliavo į Kiniją, be mėsainių ir bulvyčių kinams pasiūlė jų skoniui priimtinus ryžių patiekalus. Tokie patys dėsniai galioja ir iš užsienio atėjusioms logistikos firmoms.“