Kinijos investuotojai domisi Klaipėdos giliavandenio uosto statybomis

Viena didžiausių Kinijos transporto infrastruktūros projektavimo ir statybų įmonė „China Communications Construction Company Ltd.“ (CCCC) ir jos tarptautines investicijas vykdanti įmonė „CCCC International Holding Limited“ domisi galimybe investuoti į Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybas. Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tai aptarė su pastarosios įmonės Infrastruktūros investicijų departamento vadovu Tang Jinsong.

Kinijos investuotojai domisi Klaipėdos giliavandenio uosto statybomis

„Pagal krovos augimą Klaipėdos uoste prognozuojama, kad apie 2020–2030 m. dabartinio uosto pajėgumai bus visiškai išnaudoti. Siekiant didinti uosto konkurencingumą ir krovos galimybes, pats laikas kalbėti apie ambicingiausius planus – išorinio giliavandenio uosto statybas“, – sakė susisiekimo viceministras S. Girdauskas.

Viceministro teigimu, diskusijos apie Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybas sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio, todėl, jei nuspręstume jį statyti, turime būti išsirinkę ir patyrusį investuotoją, kuris užtikrintų papildomą krovinių srautą, nesudarydamas konkurencijos jau dirbančioms krovos kompanijoms, ir veiktų kaip uosto operatorius. Per artimiausius 2–3 metus planuojama parengti šio uosto techninę dokumentaciją.

Klaipėdos išorinis giliavandenis uostas, šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas, būtų kuriamas strategiškai patogioje vietoje, galinčioje tapti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus vartais į Rusijos, NVS, Skandinavijos ir kitas Europos šalis. Šiuo metu uosto statybai numatomos dvi galimos vietos – šalia Būtingės arba Melnragėje, uostą praplečiant į jūros pusę. Parenkant vietą bus atsižvelgiama į Klaipėdos regiono gyventojų interesus.

Uosto svarbą didina nuolat augantis krovinių srautas tarp Europos ir Tolimųjų Rytų. Naujasis uostas būtų geopolitiškai patogioje vietoje ir galėtų aptarnauti tranzitinius krovinius. Pastaruoju metu stiprėja bendradarbiavimas su Kinija, didelės viltys siejamos su šios šalies krovinių tranzitu.

Numatoma, kad išorinis giliavandenis uostas galėtų priimti „Baltmax“ tipo laivus, kuriems reikalingas 18 m gylis. Statant šį uostą būtų kuriama šiuolaikiška, patogi infrastruktūra, tiesiami privažiavimo keliai ir geležinkeliai.

2009 m. Vyriausybės sprendimu išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą. Praėjusiais metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 35,2 mln. tonų krovinių – tai maždaug dvigubai daugiau nei 1999 m.

Pastaruoju metu Klaipėdos uostui modernizuoti vykdomi stambūs projektai: šiemet baigtas uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas, artimiausiu metu planuojama gilinti ir pietinę uosto dalį ties Malkų įlanka; kuriamas bendrovės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) konteinerių paskirstymo centras, baigiamas statyti naujas keleivinių ir krovininių keltų terminalas, statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas, šalia uosto kuriamas Baltijos logistikos centras. Ekspertų vertinimais, įgyvendinus šiuos projektus maksimali uosto krova galėtų siekti apie 64 mln. tonų per metus. Uosto galimybes žymiai pralėstų naujasis giliavandenis uostas.