Keturios stambių Kinijos įmonių delegacija vakar susitiko su Lietuvos verslininkais. Kinai išreiškė susidomėjimą uosto vykdomais projektais.
Kinus domina infrastruktūros projektai Lietuvoje, pavyzdžiui, uosto rekonstrukcija. Kalbama apie dideles investicijas – šimtus milijonų dolerių.
Kinai pasiryžę daugelį uosto projektų finansuoti iki 70 proc. Jų šalies bankai skolintų lėšų bendrovėms, jei Lietuva teiktų garantijas. Viena iš sąlygų – kinai nori Lietuvoje įdarbinti savo tautiečių.
Paskutinį kartą Kinijos kompanijos dalyvavo keleivių krovinių terminalo statybos konkurse, bet nesėkmingai.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
idomu iš ko Lietuvos transportininkai gyvens: Kinijos srautai eis per Latviją, tranzitas į Rusiją vis dažniau nukryps per BY, viešuosius logistikos centrus jau vėluojam statyti...klausimas ar kažka darom ir augam ar važiuojam ir Londone "Lithuanian towns" plečiame ? :):)
Tokių "istorinių šansų" pasitaiko kas 50 metų. Baikit svaigt. Klaipėdos uostas nėra begalinis. O gal mieliau sutiksit jį išplėst tiek kad Palangoj šūdai iš laivų plaukiotų? Jau dabar pagilinom tiek, kad Neringos kopos greit pradės link Klaipėdos slinkt. Ar žinot kad natūralus uosto gylis 4m, o jau dabar išgilino iki 14m? Turim vieną uostą, o pretenzijas į "jūrinę" valstybę beveik kaip Vokietijos. Natūralu, kad latviai daugiau krovinių gali apžiot - pas juos ir uostų daugiau. Atėję kinai ne tik dirbs, jie dar ir "china townus" steigs. Jums to reikia?
Lietuva turi istorinį šansą "Transsibiro" magistrale gabenamus dalį krovinių iš Kinijos už kinų pinigus "pririšti" prie Klaipėdos uosto. Jei Lietuva to nepadarys, tą padarys latviai Rygos uoste. Logiška, kad kinai nori įdarbinti savo tautiečių. Kai Lietuvos ekonomika po kelių metų pradės atsigauti papildomos darbo jėgos reikės, nes tie mūsų tautiečiai, kurie per krizę išvyko dirbti į užsienį vargu ar begrįš į Lietuvą su padidintais mokesčiais ir pablogintomis verslo sąlygomis. Kas dirbs? Kiniečiai.
Eina jie velniop su savo tautiečiais. Vieną kartą jau turėjom vietnamiečių dirbančių VLRĮ. Tai ne tik turguje buvo pilna mažaverčio niekalo, bet ir lietuvaitės vieną kitą siauraakį pasigimdė.
Jūsų komentaras