CARGONEWS

Klaipėdos jūrų uoste 2013-ieji – proveržių metai

5_1332156144_86

Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla valstybės biudžetą papildė daugiau kaip 375 mln. litų. Investicijoms į uosto infrastruktūrą panaudota 50 kartų daugiau Europos Sąjungos lėšų nei 2011-aisiais. Šie ir dar daugelis kitų 2013 m. faktų rodo puikias Klaipėdos uosto perspektyvas.

„Džiaugiuosi, kad pernai Vyriausybės ir Seimo pritarimu Klaipėdos jūrų uostas buvo atleistas nuo dividendų mokėjimo. Dabar pats uostas gali tinkamai investuoti valstybės pinigus į valstybės turtą, sukurdamas papildomą vertę. Nauda akivaizdi, nes investicijos uoste atsiperka per rekordiškai trumpą laiką – vos per pustrečių metų“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

2013 m. į Klaipėdos uosto infrastruktūrą investuota didžiausia uosto istorijoje pinigų suma – 301 mln. Lt be PVM. Šios investicijos – triskart didesnės nei 2012-aisiais. Pernai Klaipėdos uoste pasiektas trečias geriausias krovos rezultatas uosto istorijoje – 33,42 mln. tonų. Gautas pelnas siekė 81,4 mln. Lt, nors buvo planuoti 53 mln. Lt.

Praėjusieji metai Klaipėdos uostui buvo reikšmingi ir svarbiais projektais. Pradėta Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba, įrengtas vienas didžiausių ir gražiausių Baltijos jūroje Centrinis terminalas, baigta Smeltės konteinerių terminalui skirtų krantinių statyba, išgilinta akvatorijos dalis prie „Klasco“ krantinių, atiduotas naudoti pastatytas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ pirsas, taip pat baigta rekonstruoti Klaipėdos konteinerių terminalo naudojama krantinė.

Šiuo metu Uosto direkcija vykdo ir yra suplanavusi investicinių projektų už 1 mlrd. 149 mln. litų. „Tik nuolat investuodami į Klaipėdos uostą galime padidinti jo konkurencingumą“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Pasak A. Vaitkaus, šiemet prasideda nauja era Klaipėdos uostui – jis iš fiderinio tampa konteinerių paskirstymo centru (HUB’u). Uostas turės moderniausią aplinkinėse valstybėse keleivių ir krovinių terminalą, pradės veikti SGD terminalas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0