Karakase vykusį Baltarusijos ir Venesuelos prezidentų Aleksandro Lukašenkos bei Hugo Chavezo susitikimą stebėję Klaipėdos uosto verslininkai jį vertina skirtingai.
“Lietuvos žinios” rašo, kad dalis Lietuvos verslininkų laikosi nuomonės, jog pasirašytos šalių ekonominio bendradarbiavimo sutartys Lietuvos transporto įmonėms įtakos turės, nes Baltarusijos užsienio prekyba augs, kiti svarsto, kad tų sutarčių naudą, jeigu jos būtų vykdomos, labiau justų Ukrainos uostai nei Lietuva.
Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika teigė, kad šiais metais baltarusiškų krovinių eksportas į Venesuelą yra šiek tiek sumažėjęs, ypač ratinės technikos.
“Buvo išsiųstos tik kelios nedidelės sunkvežimių ir autobusų partijos. Manau, kad tam įtakos turi sumažėjęs pardavimas Venesueloje, nes ten pastatytos traktorių ir sunkvežimių surinkimo gamyklos. Komplektuojamosios dalys šioms gamykloms yra pristatomos konteineriuose”, – sakė jis.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (“Klasco”) atstovas Mečislovas Vitkauskas teigė, kad Baltarusijos krovinių apyvarta atsigavo. Pasak jo, pirmąjį šių metų ketvirtį baltarusiškų kalio trąšų krova buvo sumažėjusi dėl to, kad pardavėjai nebuvo pasirašę sutarčių su Kinija, tačiau balandį trąšų krova pajudėjo.
Klaipėdos uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas sako, kad Baltarusijos krovinių svyravimai nestebina.
“Jau pernai numatėme, jog Baltarusijos importas mažės dėl ekonomikos krizės šioje šalyje, o strateginių prekių eksportas – naftos produktų ir kalio trąšų – bus stabilus arba didės. Todėl šiemet uoste laukiame tokio pat masto Baltarusijos krovinių kaip ir pernai -10-11 mln. tonų”, – prognozavo A.Drungilas.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras