Klaipėdos krovinių ir keleivių terminalas pradėtas statyti nesulaukus ES paramos
2011-03-01
CargoNEWS
319
Klaipėdos uoste pradėtos naujojo krovinių ir keleivių terminalo statybos, nors šis projektas vis dar nesulaukia Europos Sąjungos (ES) paramos. 112,4 mln. litų vertės projektą įgyvendinanti Latvijos įmonė “Latvijas tilti” darbus numato baigti iki 2013-ųjų vasaros.
Naujojo terminalo statybą pradėti nelaukiant ES sprendimo dėl paramos nurodė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Tokiam ministro žingsniui pritarusi Viešųjų pirkimų tarnyba sutiko pakoreguoti trišalę sutartį su “Latvijas tilti”, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas neatmeta tikimybės, kad, uoste įgyvendinant kitus projektus, vien direkcijos turimų lėšų viskam gali neužtekti.
“Kol kas jų yra. Kaip bus, jei ES atmes paraiškas, nežinau – gal tektų apkarpyti kitų statybų sąmatas. Tačiau trypčioti vietoje būtų dar blogiau”, – sakė E.Gentvilas.
Jau pernai buvo užsimota į terminalą, kuris statomas koncernui “Achemos grupė” priklausančios įmonės Klaipėdos krovinių ir keleivių terminalo teritorijoje, investuoti apie 41 mln. litų, tačiau dėl įvairių nesklandumų panaudotas tik milijonas.
Pastačius terminalą, vienintelio šalies jūrų uosto prestižas Baltijos regione pakiltų: jis taptų patrauklesnis ne tik krovinių vežėjams, bet ir turistams. Keleivius ir automobilius su prekėmis į Klaipėdos uostą plukdančių rolkerių (“ro-ro” tipo laivų) srautas galėtų padidėti net 2-3 kartus.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras