2013 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste krauta 33,32 mln. tonų jūrinių krovinių. Palyginti su 2012 m., šis krovinių kiekis yra 1,92 mln. tonų (5,4 proc.) mažesnis, tačiau ilgalaikės krovos tendencijos rodo augimą.
Praėjusiais metais gausiausiu kroviniu Klaipėdos uoste tebebuvo trąšos, kurios sudarė 25,6 proc. bendros krovinių apyvartos. 2013 m. sausio–gruodžio mėn. uoste krauta 8,52 mln. tonų trąšų.
Dėl laipsniškai augančios Lietuvos ir kaimyninių valstybių ekonomikos pernai stabiliai didėjo konteinerių krova, kuri sudarė 13,7 proc. bendros uosto krovos – krauta 4,56 mln. tonų (4,6 proc.) daugiau nei 2012 m. Palyginti su kaimyniniais Baltijos šalių uostais, Klaipėdos uostas yra konteinerių krovos lyderis.
Apskaičiuota, kad viena tona krovinių, perkrautų Klaipėdos uoste, valstybės biudžetui užtikrina 11,23 Lt pajamų. Įvertinus 2013 m. krovos rezultatą, matyti, kad krovinių, perkrautų Klaipėdos uoste, srautas leidžia valstybei gauti 374,2 mln. Lt pajamų.
Praėjusieji metai Klaipėdos uostui išskirtiniai ir tuo, kad buvo pasiekta didžiausių Klaipėdos uosto istorijoje investicijų į uosto infrastruktūrą. Preliminariais duomenimis, į pagrindinius infrastruktūros objektus buvo investuota per 330 mln. Lt. Dėl smarkiai padidėjusių kokybinių uosto parametrų ir išaugusio konkurencingumo šių investicijų pirmosios grąžos tikimasi jau šiemet.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras