Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

Krovinių apyvarta Klaipėdos uoste pernai išaugo beveik 3 mln. ir pasiekė visų laikų aukštumas – perkrauta daugiau nei 43 mln. tonų. Krauta rekordiškai daug trąšų, žemės ūkio produktų ir konteinerių, laivais plaukė rekordinis keleivių skaičius – 375 tūkst. 75 tūkst. jų į Klaipėdą atvyko kruiziniais laivais.

Rekordinė krova Klaipėdos uostui leido išlikti lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Iš Estijos ir Latvijos uostų krova pernai ūgtelėjo tik Ventspilyje. Konkurencija dėl krovinių didėja, ypač dėl baltarusiškų.

„Baltarusiški kroviniai nėra labai arba labai daug toli nuo Ventspilio ir Rygos uostų. Atstumai ten yra skaičiuojami dešimtim kilometrų. Sakykim, 100 kilometrų, ką galima suefektyvinus sąnaudas, kaštus pasižiūrėjus, tą galima suniveliuoti. Todėl aš visada ir sakau, kad Klaipėdos, Rygos ir Venspilio uostai dirba vienoj pievoj – mes dirbam su tais pačiais krovinių siuntėjais su tais pačiais krovinių turėtojais“, – pasakojo Jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

Klaipėda nusiteikusi išlaikyti pasiektą rezultatą. Nors uosto vadovo teigimu, krovos lubos čia gali būti iki 65 mln. tonų, bet tam reikalingos investicijos į infrastruktūrą.

„Uostas turėtų turėti naujus vartus, kurie galėtų dirbti, kurie dirba, panašiai kaip dabartiniai vartai, apie 100-150 metų. Panašią perspektyvą mes matytume investavus lėšas ir sutvarkius laivybos kanalą, jį pasukant kad būtų lygesnis, kad laivams nereikėtų daryti didelių posūkių. Tai leis net sudėtingom oro sąlygom laivus įvedinėti į Klaipėdos uostą“, – kalbėjo Klaipėdos uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Toliau numatyta gilinti uosto kanalą, tvarkyti krantines.