CARGONEWS

Klaipėdos uostas siūlys konkurencingas sąlygas automobilius gabenantiems laivams

12079

Atsižvelgdama į rinkos pokyčius, Susisiekimo ministerija pasiūlė apie 30 proc. sumažinti rinkliavas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplaukiantiems laivams, skirtiems automobiliams plukdyti. Pasiūlytą maksimalų rinkliavos dydį tokiems laivams šiandien patvirtino Vyriausybė.

 
„Klaipėdos uostas, siekdamas aptarnauti automobilius gabenančius laivus, nuo šiol galės lengviau konkuruoti su kitais Baltijos jūros uostais. Tokio tipo laivybos rinka dar tik formuojasi, todėl pasiūlydami palankias sąlygas galime tapti svarbiu ir konkurencingu rinkos žaidėju“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
 
Iki šiol Klaipėdos uoste, kaip ir dėl tų pačių krovinių konkuruojančiuose Latvijos ir Estijos uostuose, automobilius plukdantiems laivams nebuvo nustatoma speciali rinkliava. Tokio tipo laivai prilyginami krovininiams ratines transporto priemones gabenantiems (ro-ro) laivams, ir jiems taikomi atitinkami uosto rinkliavų tarifai.
 
Tuo tarpu automobilius plukdantys laivai išsiskiria tuo, kad jų bendroji talpa yra didelė, o gabenamas krovinys – transporto priemonės – nėra labai sunkus. Šią aplinkybę įvertinęs Ventspilio uostas 2009 m. pakeitė rinkliavų taikymo ro-ro laivams tvarką, tiesiogiai susiedamas rinkliavos dydį su krovinio svoriu, ir taip tapo pigiausiu uostu automobilius gabenantiems laivams.
 
„Lietuva, nustatydama automobilius plukdantiems laivams atskiras laivo, krantinės ir navigacijos rinkliavas, šio tipo laivams rinkliavas atpigina apie 30 proc.“, – teigė susisiekimo ministras. Pasak ministro, Klaipėdos uostas galės sėkmingiau  konkuruoti su kitais kaimyniniais uostais.
 
E. Masiulio teigimu, Klaipėdos uostas varžysis su kitais regiono uostais dėl iš Afganistano grąžinamos JAV ir kitų NATO valstybių ratinės technikos plukdymo. Šiai technikai plukdyti labiausiai ir tinka laivai, pritaikyti gabenti automobilius, todėl mažesnės rinkliavos padės Klaipėdai konkuruoti dėl krovinių vežimo tranzitu.
 
Nuo 2009 m. per Klaipėdos uostą eksportuojami Baltarusijoje pagaminti traktoriai, pernai per Klaipėdą pradėta vežti ir Rusijos ratinė technika. Šiuo metu Klaipėdos uoste dar visiškai neišnaudojama naujų automobilių distribucijos galimybė. Tikimasi, kad sumažintos rinkliavos privilios ir naujų automobilių gamintojus, naudotis uosto paslaugomis jų produkcijos sandėliavimui ir paskirstymui regione.
 
Tikimasi, kad sumažintos rinkliavos paskatins ratinės technikos gabenimą per Klaipėdos uostą bei į uostą atplauks daugiau tokių laivų. Tai suteiktų daugiau pajamų uoste dirbančioms krovos įmonėms, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, AB „Lietuvos geležinkeliai“, taip pat kitoms susijusioms transporto sektoriaus kompanijoms.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0