Klaipėdos uoste įdėmiau stebės gruntovežius

Šiuo metu Klaipėdos uoste vyksta didžiuliai gilinimai. Per trumpą laiką į jūrą jau išplukdyta apie 1,5 milijono kubinių metrų grunto. Didžiausia Klaipėdos uosto problema yra tai, kad grunta tenka plukdyti labai toli. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų yra du dampinigo arba grunto išpylimo rajonai.

Tolimasis sąvartynas yra už 20 kilometrų nuo uosto vartų.

Jis užima 17,8 kv. kilometrų. Iš uosto iškastas gruntas šiame sąvartyne gramzdinamas į 45–49 metrų gylį 1372 hektarų plote. Į šį rajoną plukdomi gilinant uostą iškasti moreniniai priemolio sluoksniai, taip pat sąnašinis smėlis ir dumblas.

Kitas jūros sąvartynas – artimasis dampingas, yra už 10 kilometrų nuo Klaipėdos uosto vartų. Jo zona – apie du kvadratiniai kilometrai. Į šį sąvartyną gramzdinamas tik smėlingas sąnašinis gruntas. Jis pilamas į 270 hektarų plotą, kur gylis yra nuo 28 iki 34 metrų.

Šiuo metu olandų kompanijai „Van Oord“ vykdo didžiausią visų laikų uosto gilinimą. Bus iškasta per 4,5 mln. kubinių metrų grunto. Jis gabenamas į tolimąjį dampingo rajoną.

Kaskart, kai Klaipėdos uoste vyksta gilinimai prasideda kalbos, kad gruntas nenuplukdomas į dampingo rajoną, o pilamas pakeliui. Netgi mokslininkai buvo išreiškę nuogąstavimų, kad jūroje išpilto grunto nešmenys išplaunami į krantą.

Mokslininkais ne visada galima tikėti, nes jie turi ir savų interesų, kad būtų užsakomi tyrimai apie išpilto grunto sklidimą Baltijos jūros dugne.

Tai kaip į jūrą plukdomas Klaipėdos uosto kanale iškastas gruntas seka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono tarnybos specialistai.

„Nuogąstavimų ir abejonių, kad gruntas gali būti išpilamas pakeliui į dampingo rajoną mūsų tarnybas pasiekė. Neturime jokių faktų, kad taip būtų daroma. Yra įvesta nuolatinė į jūrą plaukiančių ir gruntą plukdančių laivų kontrolė“, – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojas Adomas Alekna.

Uosto priežiūros specialistai nuolat daro reidus ir tikrina kaip gruntas gabenamas į dampingo rajoną. Per laivų eismo sistemas stebima ar į dampingo rajoną plaukiantys laivai nebuvo stabtelėję. Anot A.Aleknos, tokių atvejų kol kas nepasitaikė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas tikino, kad su rangovais, kurie gilina uostą, yra kalbėta apie tai, kad nebūtų piktnaudžiaujama išpilant gruntą jūroje nenuplukdžius į dampingo rajoną.

„Rangovai užtikrino, kad to nedarys. Mes jais tikime, nes tai yra rimta, viena geriausių pasaulyje gilinimo kompanijų“, – aiškino E.Gentvilas.

Kol uosto gruntas plukdomas toli į jūrą, dalis klaipėdiečių nesupranta, kodėl jis nepilamas jūroje netoli Girulių. Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą jūroje numatyta supilti dirbtinę salą ir pastatyti ten didelį pramogų kompleksą.

Dabar gal jau ir pavėluota gruntą pilti į būsimosios arba svajonių salos vietą. Tačiau Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narė Ramunė Staševičiūtė prašė, kad bent gilinant uosto dalį dėl būsimojo Suskystintų gamtinių dujų terminalo, kai bus iškasta per vieną milijoną kubinių metrų grunto, jis būtų pilamas į salos vietą jūroje ties Klaipėda.

Ar tai įmanoma daryti, jei net neparuošti būsimosios pramogų salos projektai?