Klaipėdos uoste stringa konteinerių skirstymo centro statybos planai. Įmonė “Klaipėdos smeltė” vis nesulaukia krantinių statybų pabaigtuvių ir baiminasi, kad okeaninius konteinerius čia žadanti krauti laivybos kompanija “Mediterranean Shipping Company” (MSC) iš Klaipėdos gali išeiti į bet kurį kitą uostą, kuris pasiūlys tinkamas sąlygas.
Projektas užtruko, nes pernai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) sustabdė krantinių Nr. 90-96 darbų pirmojo etapo likusių darbų rangovo parinkimo konkursą, rašo “Verslo žinios”. VPT šiųmetų vasario pabaigoje leido tęsti rangovo parinkimo konkursą.
„Jei MSC negalės įgyvendinti savo planų, ji praras lyderės pozicijas Baltijos jūroje. Konkurentė „Maersk Line” dirba Gdanske. Kai pristatėme idėją 2009 metais, 2010 metais „Maersk Line” pradėjo tą idėją įgyvendinti. Mes kalbame, o jie jau daro. Tai yra verslas. Jei mes negalime pasirengti, tokios kompanijos gali nueiti bet kur, kur bus pasiūlytos geros sąlygos”, – pabrėžė “Klaipėdos smeltės” generalinis Rimantas Juška.
Jau rugpjūtį į “Klaipėdos smeltę” atplauks aikštelės kranai, o spalį – terminaliniai vilkikai. Iš viso bendrovė į 10 kranų ir 19 terminalinių vilkikų investavo 110 mln. litų R.Juška sakė, kad nebus kur jų pastatyti, kadangi neįrengtas pokraninis kelias.
“Klaipėdos smeltė” sausio pabaigoje pasirašė 10 metų bendradarbiavimo sutartį su “Mediterranean Shipping Company”. Pagal ją, “Klaipėdos smeltė” terminalai išimtine teise skiriami pirmiausia “Mediterranean Shipping Company” reikmėms.
„Tai įspūdinga sutartis, numatanti krovinių apyvartą iki 1 mln. TEU 2023 metų Nuo šiandien augimas kasmet – po 8 proc.”, – teigė R.Juška.
„Klaipėdos Smeltės” ambicijos Klaipėdos uoste įkurti konteinerių skirstymo centrą puoselėjamos nuo 2008 metų, kai bendrovę įsigijo naujieji akcininkai „Terminai Investment Limidet”. Vėliau planas kaip prioritetinis patvirtintas Vyriausybės.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras