Klaipėdos uosto 2011 metų pelnas augo 25 proc. iki 68 mln. litų
2012-01-11
CargoNEWS
250
Klaipėdos jūrų uostas pernai, preliminariais duomenimis, uždirbo apie 68 mln. litų pelno, arba maždaug 25 proc. daugiau nei užpernai, kai jo audituotas pelnas buvo 54,468 mln. litų.
“Bus kokie 68 mln. litų, bet tai preliminarus rezultatas. Tame skaičiuje jau yra įvertinti galimi nuostoliai dėl “Snoro” bankroto, nes uosto direkcija dalį lėšų laikė šiame banke. 2011 metų planuotas pelnas buvo 65,5 mln. litų”, – sakė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis.
Jis sakė negalintis įvardyti, kiek nuostolių Klaipėdos uostas gali patirti dėl nacionalizuoto banko “Snoras” bankroto.
M.Armonaičio teigimu, pelno augimą nulėmė padidėjusi krova: “Tai leido surinkti uostui daugiau rinkliavų”. Uostas pernai surinko apie 147 mln. litų rinkliavų – apie 16 proc. daugiau nei užpernai, kai jų gauta 126,4 mln. litų.
Preliminariais duomenimis, uosto pajamos pernai išaugo 13 proc. iki maždaug 168 mln. litų.
Šių metų valstybės biudžete iš Klaipėdos uosto laukiama 52 mln. litų dividendų.
Uosto direkcijos atstovai ne kartą yra sakę, jog jei iš uosto bus pareikalauta įnešti lėšų į biudžetą, tai neišvengiamai reikės skolintis, norint įgyvendinti suplanuotus investicijų projektus. Pasak M.Armonaičio, šiemet numatoma pasiskolinti 66 mln. litų, tačiau tikslus poreikis priklausys nuo to, kaip vyks konkursų procedūros.
Jo teigimu, šiuo metu uostas turi daugiau kaip 90 mln. litų negrąžintų paskolų.
Šiemet uostas planuoja investuoti apie 296 mln. litų.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras