CARGONEWS

Klaipėdos uosto pietinėje dalyje – susisiekimo infrastruktūros plėtra

uosto pletra 2016 05

Susisiekimo ministerija planuoja Klaipėdos uosto pietinės dalies infrastruktūros plėtrą, kuri leis daug efektyviau panaudoti uosto teritorijas, padidinti jose veikiančių įmonių efektyvumą ir pritraukti daugiau investicijų. Šiandien Vyriausybei pritarus specialiojo plano rengimui, tarptautinio Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalyje bus įgyvendintas valstybei ypač svarbus geležinkelių plėtros projektas.

„Pastaraisiais metais pietinėje uosto dalyje – teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių – veikiančios kompanijos sparčiai plečia savo veiklą, todėl čia būtina įmonių poreikius atitinkanti susisiekimo infrastruktūra. Vyriausybei siūlome pritarti specialiojo plano rengimui, kurio pagrindinis tikslas – darni, moderni ir saugi Klaipėdos uosto susisiekimo infrastruktūra“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Siekiama, kad geležinkelių transportu iš ir į Klaipėdos uostą būtų vežama daugiau nei 2/3 krovinių. Šiam tikslui būtina numatyti naujas privažiuojamųjų geležinkelių trasas.

Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pateiktą susisiekimo sistemos ir suprastruktūros plėtros poreikį projektuotojai parengė pasiūlymus 12-kai naujų privažiuojamųjų geležinkelio trasų nutiesti. Tikimasi, kad jos užtikrins efektyvią veiklą tokiose krovos įmonėse kaip UAB „Birių krovinių terminalas“, UAB „Nemuno terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“.

Prognozuojama, kad nutiesus geležinkelio kelius į krantines Nr. 118, 119 ir 120 metinė krova Klaipėdos uoste vidutiniškai padidėtų 672,2 tūkst. tonų.

Seimas Klaipėdos uostą yra pripažinęs ypatingos valstybinės svarbos Rytų–Vakarų transporto koridoriaus projekto Lietuvoje dalimi, o Susisiekimo ministeriją – šį projektą įgyvendinančia institucija.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0