Kodėl Lietuvos valdžia pataikauja vežėjams iš trečiųjų šalių?

Padidindama akcizą degalams ir išduodama daugiau leidimų vežėjams iš trečiųjų šalių, Lietuvos valdžia sunkina konkurencines sąlygas savoms transporto įmonėms – konstatuoja Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) narys, UAB „Sėkmingas reisas” direktorius Sergo Amirgulašvili. Vežėjas palaiko siūlymus grąžinti Europos vežėjams dalį akcizo, įvesti apribojimus įvežamiems degalams bei atidžiau dalinti pervežimų leidimus.

„Susidaro ydingas užburtas ratas. Įsivaizduokite sunkvežimius iš Azerbaidžano, Kazachstano ar Turkijos. Jie laisvai važiuoja į Rusiją, ten išsikrauna krovinį ir pasikrauna kitu bei pro Latviją ar Lietuvą suka į Europą. Jie naudojasi dvišaliais arba trišaliais leidimais, įskaitant ETMK ir gabena krovinius po mūsų kontinentą kaip po savo kiemą. O grįždami namo pro Turkiją, trečiųjų šalių vilkikai parsiveža prekes, kurių dėl sankcijų bei apribojimų kitaip atsigabenti negali. Mūsų valdžia turėtų atsakingiau dalinti leidimus trečiosioms šalims ir išskirti aiškius prioritetus”, – teigia vadovas.

Vežėjų atstovas toliau vardija problemas kurias jau dabar skaudžiai patiria Lietuvos pervežimo įmonės – atvykėliai iš trečiųjų šalių frachtų kainas sumažino 20 – 30 procentų. Į Lietuvą jie įvažiuoja pilnais bakais pigių rusiškų ar baltarusiškų degalų, jiems netaikomi ES nustatyti minimalaus atlyginimo bei koeficiento dydžiai, jie moka mažiau mokesčių savo valstybei. Todėl, pasak direktoriaus, vežėjai iš trečiųjų šalių Lietuvoje ir Europoje dirba pigiau, lengviau randa sau krovinių, faktiškai atima juos iš Lietuvos vežėjų bei teršia aplinką savo senais vilkikais.

„Kodėl nesiėmėme atsakomųjų veiksmų ir neįvedėme apribojimų įvežamiems degalams, kai tą padarė kaimynės? Net Lenkijoje draudžiama įsivežti daugiau nei 600 litrų kuro, o pagal Lietuvos teritoriją toks ribojimas galėtų neviršyti 200 litrų. To nepakaktų pravažiuoti šalį tranzitu, arba išsikrauti krovinį Lietuvoje ir grįžti atgal – jiems tektų čia pilti brangius degalus. Todėl kristų jų konkurencinis pranašumas”, – teigia S. Amirgulašvili.

Svarbiausia – grąžinkite bent dalį akcizo

Viena svarbiausių transportininkų iniciatyvų – raginimas valdžiai grąžinti Lietuvos vežėjams dalį už degalus surinkto akcizo – taip nedidėtų krovinių pervežimo kainos Lietuvoje ir iš jos bei nebrangtų paslaugos, didėtų vietos įmonių konkurencingumas. Brangesnis atvykimas į Lietuvą ir degalų čia užsipylimas padidintų akcizo surinkimą (tikėtina apie 700 mln. Eurų biudžeto pajamų per metus) ir šiek tiek sumažintų eiles pasienyje.

Be to, kartu su įvežamais degalais siūloma riboti ir įvažiuojančių transporto priemonių taršos standartą. Pavyzdžiui, į Lietuvą įsileisti ne žemesnės nei Euro 5 klasės vilkikus, nes politiniai argumentai didinti mokestį skambėjo būtent aplinkosaugos naudai.

„Skaičiuodami Lietuvos praradimus, nepamirškime tos žalos, kuri seka visoje tiekimo grandinėje. Pavyzdžiui, kiaurai šalį pralekiančių senų vilkikų iš trečiųjų šalių vežami kroviniai čia neužsilieka ir sandėliuose jie mums nesumoka nė cento. Mūsų sandėliai neuždirba, kai ten nevyksta pakrovimai arba nėra saugomi kroviniai. Mums jie reikalingi, kad pagal ES Mobilumo paketą į Lietuvą priversti grįžti mūsų vilkikai, turėtų krovinių kelionei atgal į Europą. Jeigu užsieniečiai paliks savo krovinius Lietuvoje, Lietuvos vežėjai ir logistika turės daugiau galimybių išsaugoti savo verslą, o valstybė – surinkti mokesčius”, – apibendrina S. Amirgulašvili.

Šie svarbūs klausimai dėl dalies akcizo grąžinimo, apribojimų įvežamiems degalams ir transporto leidimų išdavimui neabejotinai aktualūs visam krovininio transporto automobilių keliais sektoriui bei susilaukia daugybės dėmesio. Natūralu, kad jie bus vieni reikšmingiausių ir gegužės 22 dieną numatomame LVS suvažiavime. Anksčiau apie degalų įvežimo iš trečiųjų valstybių apribojimo ir dalies akcizo grąžinimo už Lietuvoje pirktus degalus ir iš to galintį padidėtii Lietuvos vežėjų konkurencingumą pasisakė LVS sekretorius ryšiams su užsienio šalimis Mečislavas Atroškevičius.