CARGONEWS

Kontrabanda: špyga biudžetui pro kiaurą valstybės sieną

cigaretes

Rū­ka­lų kont­ra­ban­dos mas­tai šie­met vėl šo­vė į vir­šų mo­kes­čiais mai­ti­na­mo Lie­tu­vos biu­dže­to ne­nau­dai. Tei­sė­sau­ga tei­gia, kad kont­ra­ban­dą ska­ti­na kai­nų skir­tu­mas, ir vie­nu iš efek­ty­vių bū­dų ko­vo­je su ci­ga­re­čių per­par­da­vė­jais įvar­di­ja areš­to baus­mę.

Di­des­nė da­lis gy­ven­to­jų – už kont­ra­ban­dą  

Tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų sta­tis­ti­ka ro­do, kad kont­ra­ban­dos mas­tai Lie­tu­vo­je šie­met la­bai išau­go.Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį su­lai­kė 355 tūks­tan­čius pa­ke­lių kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių. Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) šiais me­tais su­lai­kė per mi­li­jo­ną ir 700 tūks­tan­čių pa­ke­lių (dau­giau nei pu­se mi­li­jo­no dau­giau ne­gu per­nai) kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių. Pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja su­lai­ky­ta 928 tūks­tan­čiai, pa­sie­ny­je su Ru­si­ja – 86 tūks­tan­čiai pa­ke­lių. Lie­tu­vos mui­ti­nės pa­rei­gū­nai per aš­tuo­nis šių me­tų mė­ne­sius su­lai­kė apie de­vy­nis mi­li­jo­nus ci­ga­re­čių pa­ke­lių, ku­rių pre­li­mi­na­ri ver­tė sie­kia 42 mi­li­jo­nus li­tų. Dau­giau­sia (76,4 pro­cen­to) ta­ba­ko ga­mi­nių šie­met su­lai­ky­ta ša­lies vi­du­je, 15 pro­cen­tų – Lie­tu­vos- ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je, 8,2 pro­cen­to – pa­sie­ny­je su Ru­si­ja. Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to at­lik­to ty­ri­mo duo­me­ni­mis, ci­ga­re­čių kont­ra­ban­dos reiš­ki­nį pa­lai­ko apie 60 pro­cen­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų.

Le­mia kai­nos

Šiau­lių po­li­ci­ja per aš­tuo­nis šių me­tų mė­ne­sius ap­skri­ty­je su­lai­kė be­veik 60600 pa­ke­lių kont­ra­ban­di­nių rū­ka­lų. Tai 18 tūks­tan­čių pa­ke­lių dau­giau nei per tą pa­tį praė­ju­sių me­tų lai­ko­tar­pį. Ro­ber­tas Jag­mi­nas, Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas, rū­ka­lų kont­ra­ban­dos šuo­lį sie­ja su su­stip­rin­tu tei­sė­sau­gos dar­bu – dau­giau gau­do­ma, dau­giau ir su­gau­na­ma. Ki­ta svar­bi suak­ty­vė­ji­mo prie­žas­tis esą eko­no­mi­nė. Brangs­tant ci­ga­re­tėms Lie­tu­vo­je, tau­pan­tys rū­kaliai, ko­mi­sa­ro įsi­ti­ki­ni­mu, ren­ka­si per­pus pi­giau kai­nuo­jan­čius kont­ra­ban­di­nius rū­ka­lus. Po­li­ci­jai ant­ri­na ir VSAT Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus vir­ši­nin­kas Gied­rius Mi­šu­tis. Jo žo­džiais, rū­ka­lų kai­nų skir­tu­mas Lie­tu­vo­je ir Ru­si­jo­je ar Bal­ta­ru­si­jo­je – auk­so ka­syk­la per­par­da­vė­jams. „Kai­nos ski­ria­si apie tris kar­tus, – sa­kė pa­rei­gū­nas. – Kont­ra­ban­di­niai rū­ka­lai duo­da mil­ži­niš­ką pel­ną. Ir kol eko­no­mi­nis in­te­re­sas bus, kont­ra­ban­dos srau­tus pa­ža­bo­ti bus su­dė­tin­ga.“ Dėl kai­nų skir­tu­mo, sa­ko G. Mi­šu­tis, žmo­nės ri­zi­kuo­ja ir au­to­mo­bi­lius pra­ras­ti, ir gau­ti dau­gia­tūks­tan­ti­nes bau­das. Ri­zi­kuo­ja­ma ne­tgi lais­ve.

Žiū­ri­ma į Bal­ta­ru­si­jos pu­sę

Ga­ben­to­jai, anot G. Mi­šu­čio, pri­si­gal­vo­ja įvai­riau­sių rū­ka­lų įve­ži­mo į Lie­tu­vą bū­dų. Šiuo me­tu be­ne po­pu­lia­riau­sia – kont­ra­ban­di­nes ci­ga­re­tes per­mes­ti. Bal­ta­ru­si­jo­je gy­ve­nan­tys as­me­nys ci­ga­re­čių dė­žes per­me­ta per vals­ty­bės sie­ną, o lau­kian­tie­ji Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je tas dė­žes su­ren­ka ir iš­ga­be­na į ša­lies gi­lu­mą. „Toks „per­me­ti­mas“ kont­ra­ban­di­nin­kus iš­gel­bė­ja nuo nu­si­kals­ta­mo vals­ty­bės sie­nos kir­ti­mo – sie­nos pa­žei­di­mo nė­ra, o rū­ka­lai pa­ten­ka“, – tei­gia VSAT pa­rei­gū­nas. Ta­čiau per Bal­ta­ru­si­jos sie­ną per­me­ta­mi ci­ga­re­čių kie­kiai, nuo ke­lių iki ke­lio­li­kos dė­žių, anot G. Mi­šu­čio, yra tik la­šas jū­ro­je pa­ly­gin­ti su tuo, kiek į Lie­tu­vą įve­ža­ma vil­ki­kais. Mui­ti­nės de­par­ta­men­to at­sto­vė spau­dai Gin­ta­rė Vit­kaus­kai­tė „Šiau­lių kraš­tui“ var­di­jo in­ves­ti­ci­jas į mui­ti­nio tik­ri­ni­mo įran­gą, mo­bi­lią­sias ir sta­cio­na­rias rent­ge­no kont­ro­lės sis­te­mas. Šiais me­tais mui­ti­nin­kai pra­dė­jo dirb­ti su mo­bi­lią­ja ku­ro ma­ta­vi­mo įran­ga, nau­do­ja­ma ap­tik­ti trans­por­to prie­mo­nių ba­kuo­se sle­pia­mas kont­ra­ban­di­nes ci­ga­re­tes. Aki­vaiz­du, kad mi­li­jo­ni­nės in­ves­ti­ci­jos pa­gei­dau­ja­mo efek­to ne­duo­da.

Vie­ša pre­ky­ba tur­gu­je

In­ves­ti­ci­jo­mis kam­šo­ma vals­ty­bės sie­na, o kiek­vie­no­je turg­a­vie­tė­je ga­li­ma įsi­gy­ti kont­ra­ba­ndi­nių rū­ka­lų. Pa­vyz­dys – Šiau­lių cent­ri­nė tur­ga­vie­tė. Re­tam šiau­lie­čiui, įžen­gu­siam į tur­gaus priei­gas, ne­te­ko iš­girs­ti klau­si­mo „ar ne­rei­kia ci­ga­re­čių“. Kont­ra­ban­dos per­par­da­vi­nė­to­jai sto­vi­niuo­ja, rū­ko, šne­ku­čiuo­ja­si ir ste­bi, ar nea­tei­na po­ten­cia­lus pir­kė­jas ar­ba po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas. Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jui R. Jag­mi­nui gy­ven­to­jų prie­kaiš­tai, ko­dėl po­li­ci­ja ne­sii­ma prie­mo­nių su­tram­dy­ti tur­gu­je kont­ra­ban­di­nes ci­ga­re­tes par­duo­dan­čius as­me­nis, ne nau­jie­na. „Už­tik­ri­nu, kad to­kie par­da­vė­jai su­lai­ko­mi ko­ne kiek­vie­ną sa­vai­tę, – tei­gia ko­mi­sa­ras. – Jiems su­ra­šo­mi pro­to­ko­lai, teis­mas ski­ria tūks­tan­ti­nes bau­das, kon­fis­kuo­ja­ma kont­ra­ban­da. Ir ką? Nu­baus­ti jie ne­tru­kus vėl už­sii­ma ne­le­ga­lia veik­la.“ Anot R. Jag­mi­no, yra „tur­gi­nin­kų“, ku­rių krai­tis už pre­ky­bą kont­ra­ban­di­niais rū­ka­lais – nuo tri­jų iki sep­ty­nių šim­tų tūks­tan­čių li­tų. To­kie pra­si­žen­gė­liai ra­mūs – tur­to, ku­rį bū­tų ga­li­ma areš­tuo­ti, jie paprastai ne­tu­ri. Vyk­do­mo­sios by­los du­la ant­sto­lių kon­to­ro­se.

Pra­vers­tų areš­tas

R. Jag­mi­nas įsi­ti­ki­nęs, kad ci­ga­re­čių perpar­da­vė­jų bau­dos ne­sut­ram­dys. Ki­tas rei­ka­las, jei už pa­kar­to­ti­nę pre­ky­bą kont­ra­ban­di­ne pro­duk­ci­ja bū­tų nu­ma­ty­ta areš­to baus­mė. Tuo­met per­par­da­vė­jai bū­tų eli­mi­nuo­ti iš še­šė­li­nės pre­ky­bos ir esą grei­čiau­siai im­tų gal­vo­ti, ar ver­ta vers­tis nu­si­kals­ta­ma veik­la.

„Žmo­nės da­bar ga­li man pa­prieš­ta­rau­ti, kad, areš­tuo­da­mi vals­ty­bės biu­dže­tui nu­si­kals­tan­čius as­me­nis, vi­siems už­krau­na­me jų iš­lai­ky­mo naš­tą, – tei­gia po­li­ci­jos va­do­vas. – Rei­kė­tų ži­no­ti, kad ci­ga­re­čių per­par­da­vė­jo iš­lai­ky­mas areš­ti­nė­je biu­dže­tui kai­nuo­ja ma­žiau, nei jo da­ro­ma ža­la.“ Ko ge­ro lo­giš­kai paaiš­ki­na­ma, jog ne­di­de­les pa­ja­mas tu­rin­tys rū­kaliai pi­ges­nę kont­ra­ban­di­nę pro­duk­ci­ją per­ka su ma­lo­nu­mu – kam rū­pi skriau­džia­mas biu­dže­tas, jei tuš­čia as­me­ni­nė pi­ni­gi­nė? „Nai­vu sa­ky­ti rū­kaliui: ne­pirk kont­ra­ban­dos, – tei­gia ko­mi­sa­ras. – Te­pa­sa­ky­siu, kad pirk­da­mi ją žmo­nės pa­tys sa­ve skriau­džia: ken­čia pen­si­jos, biu­dže­ti­nin­kų at­ly­gi­ni­mai. Ma­ža to, rū­kalius trau­kia kont­ra­ban­di­nį dū­mą, o su­si­rgęs krei­pia­si ne į Bal­ta­ru­si­jos ar Ru­si­jos, o Lie­tu­vos me­di­ci­ną – į tą, ku­riai iš­lai­kyti mo­kes­čių for­ma ne­da­vė nė li­to.“

Komentarai

Savickas Romualdas 2012-10-18 18:22

Paistalai ir kova prieš vėją,prieš kury, kol kas nepapūsi.


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0