Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovų delegacija, šiandien Maskvoje susitikusi su Rusijos transporto ministerijos ir kitų institucijų atstovais, aptarė Lietuvos vežėjams kylančias problemas vežant krovinius į Rusiją.
Kaip jau skelbta, Baltarusija praėjusią savaitę sugriežtino Europos Sąjungos vilkikų, kurie veža trečiųjų šalių krovinius su Rusijos išduotais dvišaliais leidimais, patikrą.
Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras Rusijos transporto ministerijos valstybės sekretoriui Sergejui Aristovui išreiškė susirūpinimą, kad dėl sugriežtėjusios kontrolės Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių vežėjams prailgo sienos kirtimo procedūros.
Lietuvos atstovai pakartojo jau anksčiau pateiktą pasiūlymą – įvesti papildomą dokumentą, kuris galutinai išspręstų dvišalių leidimų naudojimo tvarką, padėtų išvengti skirtingų jos traktavimų. Lietuva siūlo įvesti papildomą dokumentą, kuris įrodytų, kad į Rusiją vežamas krovinys yra pakrautas Lietuvoje, todėl jį galima vežti naudojantis dvišaliu leidimu.
„Susitikimas su kolegomis iš Rusijos buvo pozityvus, jie apsvarstys ir įvertins mūsų pasiūlymą. Tikiuosi, kad minėto papildomo dokumento įvedimas išspręstų pasienyje kylančius neaiškumus“, – sakė A. Štaras.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Tokiu būdu kuriama papildoma vėžinė biurokratijos ląstelė. Sugalvos dokumentą kad nereiktų kito dokumento. "Pažyma apie pažymos nebuvimą". Gryniausia nesąmonė. Reikia reikalauti laikytis tarptautinių susitarimų ir traktuoti juos taip kaip ir visas likęs pasaulis. Po metų Rusija sugalvos, kad netinka naujo dokumento blanko spalva, tai ką - tada mūsų ministrai važiuos tartis dėl kito dokumento sukūrimo, kuriam negaliotų spalvos režimas? Kur ta riba, ties kuria galime sustot ir pareikalaut, kad Rusija savo taisykles pasiliktų sau. Viduje jie gali nors tankais krovinius vežiot - tai jų reikalas, bet niekam nebus priimtina kai toks pervežimo būdas bus pritaikytas Europai.
Jūsų komentaras