CARGONEWS

Laivybos gigantas Vilniuje kurs sausumos uostą

Adelaide_Darwin_Railway_Line_between_Adelaide_River_and_Pine_Creek_DSC03643

Viena didžiausių laivybos kompanijų pasaulyje „MSC Vilnius” (Mediterranean Shipping Company), šeimininkaujanti Klaipėdos uoste ir priklausanti Olandijos TIL holdingui, valdančiam didžiąją dalį bendrovės „Klaipėdos Smeltė” akcijų, ketina daugiau krovinių gabenti geležinkelio linijomis. Šiuo tikslu vakar kompanija pasirašė ketinimų protokolą su valstybės įmone „Lietuvos geležinkeliai” bei didžiulį konteinerių terminalą planuoja artimiausiu metu įkurdinti Vilniaus intermodaliniame terminale (VIT).

„Tokius poreikius diktuoja mūsų klientai, kuriems reikia efektyvių paslaugų. Esant konkurencingoms sąlygoms bei paslaugoms terminale, planuojame per Vilnių pervežti apie 100 TEU per savaitę”, – sakė „MSC Vilnius“ vadovas Evaldas Žvirblis.

„Lietuvos geležinkelių“ statomame Vilniaus VLC terminale „MSC Vilnius“ ketina įsteigti sausumos uostą, kad klientai galėtų palikti savo konteinerius tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Klaipėdos jūrų uoste. Vilniaus intermodaliniame terminale saugomais tuščiais konteineriais savo prekėms pervežti bei siųsti bet kuria pasaulio kryptimi galėtų naudotis tiek VLC įsikūrusios, tiek visos regiono logistikos, gamybos ir kitos bendrovės.

Vilniaus VLC intermodalinis terminalas statomas šalia Vaidotų geležinkelio stoties, per kurią reguliariai kursuoja konteineriniai traukiniai „Vikingas“, „Šeštokai Express“, „Saulė“ ir „Merkurijus“. AB „Lietuvos geležinkeliai“ sieks, kad terminalas būtų paruoštas operavimui iki 2015-ųjų sausio 1 dienos. Baigus statybos darbus klientams pirmiausia bus pasiūlyta naudotis konteinerių pervežimo geležinkeliais paslauga tarp Klaipėdos jūrų uosto ir VLC intermodalinio terminalo.

„Lietuvos geležinkeliai“ Generalinis direktorius Stasys Dailydka tiki, kad VIT leis geriausiai išnaudoti skirtingas transporto rūšis: „Vilniaus intermodalinis terminalas, kurio statybas planuojama baigti 2014 m. antroje pusėje, leis užtikrinti efektyvią integraciją tarp skirtingų transporto rūšių, t. y. tarp jūros, kelių ir geležinkelių transporto, išnaudojant kiekvienos iš jų privalumus – geležinkelių ekonomiškumą energetinių išteklių sunaudojimo prasme, kelių transporto greitį bei lankstumą pristatinėjant krovinį galutiniam vartotojui iki durų bei jūros, užtikrinančios itin plačią krovinių vežimo geografiją“.

Vilniaus intermodalinio terminalo vertė – 109,6 mln. Lt. 85 proc. projekto išlaidų vertės finansuoja ES Sanglaudos fondas. Skaičiuojama, kad projekto grąža bus triskart didesnė ir sieks daugiau nei 370 mln. litų, įvertinus ir naudą, kad daugiau krovinių bus perkelta vežti ekologiškesnėmis ir ekonomiškesnėmis transporto priemonėmis, sumažės kelių apkrova.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0