Siekdami palaikyti glaudų dialogą su užsienio valstybėmis ir išsiaiškinti tarp šalių kylančius nesklandumus, „Linavos“ atstovai kartu Lietuvos Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir Lietuvos muitinės specialistais susitiko su Lenkijos – vienos iš lietuviams svarbiausių tranzitinių valstybių – kontrolės institucijų pareigūnais.
Tiek mūsų vežėjai Lenkijoje, tiek lenkų vežėjai Lietuvoje patiria įvairių sunkumų. Pastaruoju metu lietuviams problemų kelia dažnos lenkų kontroliuojančių institucijų pareigūnų patikros dėl teisę vairuoti transporto priemonę suteikiančių įgaliojimų. Asociacijos „Linava“ specialistai domėjosi ir Lenkijos transporto inspekcijos požiūriu į kelionės leidimo rūšies nustatymą, Lietuvos vežėjams gabenant krovinius Lenkijos teritorijoje.
Lenkijos vežėjus domino Lietuvos muitinės reikalavimo deklaruoti krovininių transporto priemonių bakuose įvežamo kuro kiekį teisiniai pagrindai ir šios kontrolės rezultatai.
Vežėjų nusiskundimų sulaukiama ir dėl nevienodų sąlygų, bendraujant su kontroliuojančiomis institucijomis.
Lietuvių delegacija buvo supažindinta su statistika: Palenkės vaivadijos transporto inspekcijos pareigūnai informavo, kad iš 135 000 patikrintų transporto priemonių 8 proc. tenka Lietuvos vežėjams – t.y. apie 11 000 transporto priemonių.
Lenkijoje lankėsi „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, krovininio transporto skyriaus vadovas Valdas Kazlauskas ir krovininio transporto skyriaus vyr. specialistas Gintautas Pupalaigis.
A. Kondrusevičiaus teigimu, „Asociacijos pagrindinis tikslas – identifikuoti problemas, diskutuoti ir rasti būdų jas pašalinti. Mes už tai, kad verslo sąlygos būtų sąžiningos, skatinančios sveiką konkurenciją“.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras