Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos ir Lietuvos vežėjų asociacijos pozicijas derino Varšuvoje

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir viceprezidentas Mečislavas Atroškevčius vasario 13d. dalyvavo bendrame Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos ir Lietuvos vežėjų asociacijų seminare Varšuvoje, kur derintos pozicijos dėl bendrų veiksmų ir pozicijų naujų Europos Sąjungos iniciatyvų bei direktyvų atžvilgiu. Sutarta veikiant per IRU ir kitas organizacijas išreikšti vieningą asociacijų poziciją dėl kabotažo rinkos Europoje atvėrimo, vairuotojų darbo ir poilsio režimo, degalų apmokestinimo ir kelių transporto rinką-licencijavimo.

Pasak A. Kondrusevičiaus, viena iš aktualiausių temų buvo Europos Komisijos siūlomos politikos priemonės tolesniam kabotažo rinkos atvėrimui. Jam labai priešinasi tokių šalių kaip Prancūzija profesinės sąjungos bei vežėjai, todėl laisvesnio darbo galimybės Europoje yra ribotos. Šiuo metu kabotažo vykdymo tvarka ES šalyse nustatyta Reglamente 1072/2009, kur kabotažo vykdymas yra apribotas laike bei kelionių skaičiumi. „ES ekspertų atliktoje studijoje konstatuota, jog atėjo laikas tolesniam kabotažo rinkos atvėrimui, kaip pirmas žingsnis nurodytas kelionių skaičiaus ribojimo atsisakymas. Mūsų nuomone, kabotažo rinkos atvėrimas yra būtinas, norint sukurti vieningą Europos transporto paslaugų rinką, kuri numatyta ES Baltojoje knygoje“, – asociacijos poziciją išdėstė A. Kondrusevičius.

Pasak jo, asociacijos sutarė, jog kabotažo rinkos atvėrimas leistų sumažinti tuščių reisų skaičių (šiuo metu ES apie 25 proc. važiavimų yra be krovinio) ir sudarytų prielaidas didinti šalių ekonominį efektyvumą. „Mūsų nuomone, pirmiausia tikslinga atsisakyti kelionių skaičiaus ribojimo. Šio apribojimo kontrolės vykdymas (ypač gabenant dalinius krovinius) yra problematiškas ir kelia sunkumų vežėjams dėl egzistuojančių interpretavimo ir kontrolės metodikų skirtumų ES šalyse“, – sako A. Kondrusevičius.

Lietuvos, Rumunijos, Vengrijos, Lenkijos asociacijų vadovai sutarė, jog tikslingiausias kabotažo atvėrimas būtų atsisakant kelionių skaičiaus ribojimo ir paliekant tą patį 7 dienų laikotarpį, nes ši priemonė būtų lengviausiai įgyvendinama, nesukeltų jokių rinkos iškraipymų, būtų palengvintas kontroliuojančių tarnybų darbas.

Licencijavimo klausimų pynė

Seminare Varšuvoje aptartas ir ES kelių transporto paketo (patekimo į kelių transporto rinką-licencijavimo) įgyvendinimas. Šis paketas Lietuvoje yra įgyvendintas, nors Licencijavimo taisyklės artimiausiu metu bus keičiamos (dėl reikalavimų buveinėms ir automobilių aikštelėms).

Pasak M. Atroškevičiaus, dar diskutuojama dėl „geros reputacijos“ reikalavimų, „sunkių“ pažeidimų apibrėžimo, tačiau dėl šių problemų diskusijos vyksta ir ES lygiu. „Nacionaliniai elektroniniai registrai (ERRU) turėjo pradėti veikti nuo 2013 m. sausio 1 d. visose ES šalyse, tačiau, mūsų turima informacija, kol kas veikia tik 2 valstybėse. Lietuvoje taip pat dar neveikia“, – teigia M. Atroškevičius.

Degalų apmokestinimas – jautri styga

Keturių šalių vežėjų asociacijų vadovai itin aktyviai dėl mūsų tautiečio, europarlamentaro Algirdo Šemetos pateiktos Energetikos produktų apmokestinimo direktyvos peržiūrėjimo galimybių.

Anot M. Atroškevičiaus, kolegas iš Vengrijos, Lenkijos ir Rumunijos neramina tai, kad Europos Komisija parengė energetikos produktų apmokestinimo Direktyvos 2003/96/EB pataisas, kuriomis siekiama įvesti naują Bendrijos energetikos produktų mokesčių struktūrą. Remiantis Europos Komisijos siūlymu, energetikos produktai būtų apmokestinami pagal išmetamą anglies dioksido (CO ) kiekį ir energetinę vertę. Minėtame projekte taip pat numatoma panaikinti galimybę šalims narėms taikyti skirtingus mokesčius komercinės ir nekomercinės paskirties dyzelinui.

„Jei direktyva įsigaliotų, iki 2018 m. sausio 1 d. akcizo tarifas dyzelinui išaugtų nuo dabar nustatyto ES minimalaus 330 eurų už 1000 l iki 412–425 eurų už 1000 l dydžio. Darant prielaidą, kad dyzelino kaina per šį laikotarpį išliks stabili, vien tik dėl naujai siūlomos mokesčių struktūros dyzelino kaina iki 2018 m. išaugtų 0,38-0,43 Lt/l, – sako M. Atroškevičius. –Įvertinus nuolatinį naftos kainų didėjimą bei naftos produktų prekybos įmonių kainodaros ypatumus, siūloma nauja mokesčių tvarka sukeltų drastišką dyzelino kainų augimą“.

Vengrijos vežėjų asociacijos atstovai pabrėžė, jog siūlomas dyzelino apmokestinimo principas nieko bendra neturi nei su anglies dioksido (CO ) išmetamo kiekio, nei su naftos suvartojimo sumažinimu.

Pasak , jų EK iniciatyvos tikslas, padidinus mokesčius dyzelinui, paskatinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, neduos laukiamo rezultato, nes kelių transporto vartotojų elgsena išliks nepakitusi. Komercinis kelių transportas yra beveik 100 procentų priklausomas nuo dyzelino ir neturi jokių alternatyvų naudoti kitas kuro rūšis.

Seminare asociacijų vadovai sutarė, jog kelių transporto atstovų netenkina Europos Komisijos siūlomi direktyvos pakeitimai. Jais ir toliau numatoma taikyti energetinių produktų apmokestinimo išimtis geležinkelių, oro ir vandens transportui diskriminuojant kelių transportą. Todėl bus išreikšat bendra nuomonė, kad su CO susietas apmokestinimas turėtų būti taikomas visoms transporto rūšims išlaikant vienodas konkurencines sąlygas.

 Standartinių degalų bakų apibrėžimai

Jan Buczek, Lenkijos vežėjų asociacijos ZMPD prezidentas pozityviai įvertino tik vieną minėtos direktyvos pakeitimo projekto siūlymą – patikslinti “standartinio“ degalų bako sąvoką. Šiuo metu galiojanti nuostata, kad tik transporto priemonės gamintojo įmontuotas degalų bakas gali būti laikomas standartiniu nebeatitinka dabarties aktualijų.

Anot. J. Buczek, naujo automobilio gamybos procese dažnai dalyvauja du gamintojai: pačios transporto priemonės gamintojas, kuris pagamina sunkvežimio važiuoklę ir specializuotos transporto įrangos gamintojas, kuris ant minėtos važiuoklės sumontuoja antstatą, specialią įrangą, kėlimo įrenginius ir pan. Didžiausi Europos krovininių automobilių gamintojai tokiais atvejais sunkvežimių važiuokles pagamina visai be degalų bakų arba su laikinais, plastikiniais mažos talpos bakais. Tolimesniame gamybos procese specializuotos įmonės kartu su kita įranga sumontuoja ir degalų bakus, kurie pagal dabar galiojančius teisės aktus nelaikomi „standartiniais“.

Asociacijų ZMPD, „Linava“, UTRR ir MKFE vadovų iniciatyva sutarta derinti pozicijas ir ateityje bei kelti aktualius asociacijoms klausimus visais lygiais ES ir kitų šalių tarptautiniuose renginiuose.