Lėtėjanti Rusijos ekonomika: perdėtas pesimizmas ir realios grėsmės

Lėtėjant Rusijos ekonomikai pasigirdo sunkumus Lietuvai prognozuojančių balsų. Tačiau kiti ekspertai mato, kad kai kurios eksporto šakos išlieka saugios, kadangi vartojimas Rusijoje ir toliau auga, o darbo rinka išlieka stabili. Ir vis dėlto visi sutartinai kalba apie būtinybę ieškoti kitų eksporto krypčių – kad ir tuose pačiuose rytuose.

Artimiausiu metu neigiamų pasekmių Lietuvai Rusijos ekonomikos lėtėjimas sukelti neturėtų, antradienį LRT radijo laidoje „LRT Vasaros studija“ sakė Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

„Iš dalies sutikčiau su oficialia Rusijos pozicija, jog per pastaruosius pusę metų, kuriuos taip juodai piešiame, neatsirado naujų rizikos faktorių, liudijančių, jog greitu metu atsitiks kažkas labai blogo“, – teigia S. Besagirskas.

„Danske Bank“ vyriausioji analitikė Violeta Klyvienė atkreipia dėmesį į eksporto pobūdį: „Į šią šalį eksportuojame daugiau galutinio vartojimo produktus, maisto produktus, o vartojimas Rusijoje ir toliau sėkmingai auga“.

Analitikė pastebi, kad kaimyninės šalies darbo rinkos rodikliai taip pat išlieka pakankamai geri.

LRT radijo pašnekovai atkreipia dėmesį ir į tai, jog Rusija yra nuolatinės rizikos rinka. „Nė vienu laikotarpiu eksportuoti į Rusiją nebuvo nerizikinga. Tačiau rinkos dydis yra tas potencialas, kuris lems, jog mūsų verslas tikrai atras savų nišų“, – tikina V. Klyvienė.

Verslas naujų rinkų ieškoti neskuba

Žurnalo „Valstybė“ leidėjo Eduardo Eigirdo teigimu, Rusijoje tvyro nesaugi aplinka, tad dalis Vakarų verslininkų jau atsitraukia iš šios rinkos ieškodami kitos užuovėjos. Tačiau tik dalis Lietuvos verslininkų sėkmingai juda į priekį, ieško naujų rinkų.

„Labai blogai yra tai, kad dalis mūsų verslo – prijaukinta prie Rusijos eksporto rinkos. Ir, atskirais atvejais, net nemėgina rasti kitų kelių. Dabar jie eksportuoja į Rusiją, juos tenkina ta kaina ir jie nori, kad taip išliktų. Galbūt dar viena stipri Rusijos krizė mūsų verslui padėtų išsivaduoti iš priklausomybės nuo jos“, – svarsto E. Eigirdas.

S. Besagirsko teigimu, Pietryčių Azijoje, Artimuosiuose Rytuose mūsų šalis turi didelį eksporto potencialą. Tačiau tos rinkos dar neišnaudojamos, nes tolimesnis eksportas kainuoja daugiau, reikšmingi yra ir kultūriniai skirtumai: „Labai gerai išmanome ES, NVS rinkas, europiečių bei postsovietinių šalių mentalitetą, tačiau egzotiškesnės rinkos mums nėra pažįstamos. Žinau ne vieną pavyzdį, kuomet dėl kultūrinių skirtumų nežinojimo buvo sužlugdyti kontraktai pačioje paskutinėje jų stadijoje“.

V. Klyvienės manymu, artimiausiu metu dėti viltis, kad galėsime užkariauti Kinijos, Malaizijos ar kitų Pietryčių Azijos šalių rinkas būtų kiek naivoka. Tačiau tikrai girdėsime ir sėkmės istorijų.

Be valstybės pagalbos – bejėgiai

E. Eigirdo teigimu, Lietuvos verslo žygis į naujas rinkas turėtų būti ir šalies ekonomikos politikos klausimas. „Dabar reikia kalbėti apie tai, ko reikia mums, kaip valstybei, kad mūsų ekonominis potencialas taip stipriai nepriklausytų nuo vienos ar kitos šalies. Jei kalbame apie Rusiją, mums reikia neužmiršti ir mūsų ekonominės politikos. Šaliai reikia skatinti verslą, nepriklausomą nuo draugiškos Putino nuotaikos“.

Apie valstybės pajungimą siekiant savarankiškesnio šalies verslo kalba ir S. Besagirskas: „Verslas pats nesusidoros su ėjimo į naujas rinkas rizikomis. Valstybė turi dalintis rizikomis su verslu ten, kur verslas vienas negali susidoroti. Jeigu šiandien į Europą eksportuoti yra saugu ir žinome kaip eksportuoti į Rusiją, tai eksporto į kitas rinkas žinių neturime“, – komentuoja S. Besagirskas.

Anot LPK atstovo, jei valstybė sukurtų instrumentus, kaip tokią riziką dalintis, pavyzdžiui, per eksporto kreditų draudimą, tai labai stipriai pastūmėtų Lietuvos verslą ieškoti naujų prekybos kanalų.