Lietuva dalyvaus formuojant Europos geležinkelių tinklą kroviniams vežti
2010-06-15
CargoNEWS
218
Kartu su kitomis Europos valstybėmis Lietuva dalyvaus formuojant vieningą Europos geležinkelių tinklą, kuris pagerins krovinių vežimo sąlygas ir padidins geležinkelių transporto konkurencingumą. Europos valstybių siekį sukurti tokį geležinkelių tinklą ir konkrečius jų įsipareigojimus šiandien numatoma patvirtinti bendroje transporto ministrų deklaracijoje.
„Ši iniciatyva – svarbus žingsnis gerinant Europos geležinkelių transporto konkurencingumą krovinių vežimo rinkoje. Istoriškai Lietuvos geležinkelių infrastruktūra buvo izoliuota nuo Europos infrastruktūros, skirtingo pločio vėžės trukdė tapti vieningos Europos krovinių vežimo geležinkeliais rinkos dalimi. Šiandien turime detalų planą, kaip pagerinti infrastruktūrą ir užtikrinti sklandų krovinių gabenimą. Per keletą ateinančių metų modernizuosime „Rail Baltica“ liniją ir užtikrinsime geras krovinių vežimo sąlygas geležinkelio ruože Varšuva–Kaunas“, – sako susisiekimo viceministras A. Štaras.
Ministrų deklaracijoje šalys įsipareigoja dalyvauti kuriant Europos geležinkelių tinklą ir numato šalių bendradarbiavimo veiksmus, susijusius su šį tinklą sudarančių transporto koridorių plėtra. Pavyzdžiui, Lietuva kartu su Lenkija, Vokietija, Nyderlandais ir Belgija dalyvaus užtikrinant patogias krovinių vežimo sąlygas maršrutu Bremerhavenas/Roterdamas/Antverpenas–Achenas/Berlynas–Varšuva–Terespolis (Lenkijos ir Baltarusijos siena)–Kaunas. Minėtų valstybių transporto ministerijos sudarys bendrą darbo grupę ir išnagrinės šio transporto koridoriaus valdymo bei koordinuoto vežimo paslaugų teikimo klausimus. Vienas iš svarbiausių Lietuvos numatomų darbų – kartu su Lenkija įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ geležinkelio ruože Varšuva–Kaunas.
Viceministro teigimu, ši iniciatyva padės geležinkelių įmonėms ir operatoriams krovinių vežimo srityje lengviau konkuruoti su kitomis sausumos transporto rūšimis.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras