Rusijos investicijos į Suomijos įlankos uostus ir spartus jų augimas gali dalį krovinių atimti iš Klaipėdos uosto. Uosto atstovai teigia, kad Lietuva, nenorėdama pralaimėti konkurencinėje kovoje, iki 2020 metų turi pastatyti išorinį giliavandenį uostą Būtingėje.
“Giliavandenis uostas, kaip planuojama, bus statomas ne iš valstybės lėšų, o pritraukiant investuotojų. Tačiau keliame esminę sąlygą, kad būtų užtikrinti naujų krovinių srautai, o ne kad esami pabėgtų iš Klaipėdos uosto”, – teigė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras. Pasak jo, nepastačiusi giliavandenio uosto, Lietuva pralaimėtų konkurencinėje kovoje: “Arba mes investuojame, arba paleidžiame krovinius”.
Tačiau A.Štaras neįžvelgia didelės grėsmės, kad tranzitinius krovinius perimtų Rusijos uostai. Pasak jo, Baltarusiški kroviniai eitų per Rusiją, jei jiems būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, o tuo viceministras abejoja. Tuo tarpu Klaipėdos uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas pabrėžia, kad Baltarusijos kroviniai sudaro apie trečdalį visų uosto krovinių.
“Kiekvienas veiksmas, kuris gali turėti atoveiksmį krovinių nutekėjimui į konkurencinius uostus, yra atidžiai stebimas, geriau jų ir nebūtų, nes iš 45 proc. tranzitinių krovinių daugiau nei 30 proc. sudaro baltarusiški ir tik 10 proc. rusiški. Mes rizikuojame gan didele dalimi savo pajamų, ne tiek uosto direkcijos, bet geležinkelių ir kitų kompanijų. Kalbame apie šimtus milijonų litų”, – teigė A.Drungilas.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras