Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vizito Kijeve metu Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Ukrainos infrastruktūros ir ryšių ministras Borisas Kolesnikovas vakar pasirašė susitarimą dėl tolesnio tarp abiejų šalių kursuojančio traukinio „Vikingas“ plėtros.
Siekiant teikti konkurencingas paslaugas, numatoma supaprastinti ir suvienodinti sienų kirtimo bei pasienio kontrolės procedūras visose „Vikingo“ projekte dalyvaujančiose šalyse. Planuojama pasinaudoti gerąja Lietuvos ir Baltarusijos patirtimi, užtikrinant valstybių sienos kirtimą per 30 minučių.
Konteinerių patikrą jūrų uostuose bus bandoma sutrumpinti iki 2 valandų. Norint į traukinį pritraukti daugiau krovinių iš Turkijos, Gruzijos ir Azerbaidžano, siūloma sumažinti Ukrainai priklausančių keltų linijų tarifus.
„Šiandien stiprėja tiek politinis, tiek ekonominis Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas. Tai patvirtina ir bendras geležinkelių projektas „Vikingas“, jungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. Geros transporto jungtys kuria palankias sąlygas abiejų šalių prekybos ir ekonominiams ryšiams. Tai, kad šis memorandumas pasirašomas susitinkant abiejų šalių vadovams, parodo ne tik ekonominę, bet ir politinę projekto „Vikingas“ svarbą“, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.
Pirmieji „Vikingo“ traukiniai tarp Baltijos ir Juodosios jūrų uostų pradėjo kursuoti 2003 m. Kaip ilgalaikis ir sėkmingai rinkoje veikiantis projektas, 2009 m. „Vikingas“ pelnė Europos intermodalinio transporto asociacijos apdovanojimą. Tikimasi, kad aštuonerius metus sėkmingai veikiantis projektas ateityje pritrauks vis daugiau krovinių, gabenamų tarp Europos ir Azijos.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras