Jau ketvirtus metus iš eilės, nuo 2009-ųjų, Lietuva išlieka garbingame Baltajame laivybos sąraše. Tai patvirtinta gegužės 7–11 d. Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo valstybės uosto kontrolės komiteto sesijoje.
Į šį sąrašą taip pat pateko ir Latvija. Iš viso Baltajame sąraše yra 42 valstybės, Pilkajame – 20 ir Juodajame – 17 valstybių.
Tai, kad Lietuva pateko į Baltąjį sąrašą, reiškia, kad šalyje laivybos valdymo lygis yra geras, o visi laivai, plaukiojantys su jos vėliava, bus tikrinami rečiausiai.
Valstybių vėliavų baltieji, pilkieji ir juodieji sąrašai tvirtinami kasmet. Patekimas į tam tikrą sąrašą apskaičiuojamas pagal sudėtingą formulę. Vienas iš pagrindinių rodiklių – su šalies vėliava plaukiojančių laivų sulaikymo atvejai per pastaruosius trejus metus.
Laivų sulaikymams įtakos turi ir laivybos kontrolės šalyje politika. Lietuvos saugios laivybos administracija tikrina ir užsienio laivus, atplaukiančius į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir kontroliuoja, ar Lietuvos laivuose laikomasi tarptautinių reikalavimų, jūrininkų gyvenimo ir darbo juose sąlygų standartų.
Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo šalys yra įsipareigojusios per metus patikrinti ne mažiau kaip 25 proc. į šalies uostus įplaukiančių laivų.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras