Lietuva siekia stiprinti transporto ryšius Eurazijos žemyne

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, dalyvaudamas IX-ojoje tarptautinėje konferencijoje „TransEurazija-2014“ Kazachstano sostinėje Astanoje, akcentavo Lietuvos siekį stiprinti bendradarbiavimo ryšius su Kazachstanu, skatinant tranzito galimybių plėtrą.

“Lietuvai labai svarbu stiprinti Europos ir Azijos transporto ir tarptautinės prekybos ryšius, užtikrinant saugų, patikimą ir ekonomiškai naudingą krovinių judėjimą tranzito koridoriais. Siekdami tranzito galimybių plėtros, mes matome puikias Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo perspektyvas“, – sakė susisiekimo viceministras S. Girdauskas.

Didžiausią Lietuvos eksporto į Kazachstaną dalį, net 75 proc., sudaro transporto paslaugos, kurių pagrindinis tiekėjas yra tarp Klaipėdos ir Kazachstano bei Kinijos kursuojantis šaudyklinis konteinerinis traukinys „Saulė”.

Tarptautinis projektas, Vilnių sujungęs su Kazachstano Kostanajaus miestu, yra konteinerinis traukinys „Baltijos vėjas“. Šis „jaunas“ intermodalinis projektas jau pelnė sėkmingai įgyvendinamo projekto titulą – krovinių gabenimas šiuo traukiniu yra pigesnis, ekologiškesnis, saugesnis ir patogesnis.

Pasak viceministro, Lietuva ir Kazachstanas sėkmingai bendradarbiauja, auga šalių prekybiniai ryšiai, tačiau potencialo bendradarbiavimo plėtrai dar daug: atėjo laikas imtis daugiau iniciatyvos, sukuriant efektyvų Eurazijos transporto tinklą su į jį integruotais viso žemyno sausumos, jūrų keliais ir geležinkeliais bei atgaivinant Didįjį šilko kelią.

Minėtos konferencijos pabaigoje apie 250 delegatų iš Europos ir Azijos šalių priėmė rezoliuciją dėl regioninių iniciatyvų rėmimo, siekiant istoriškai svarbaus Didžiojo šilko kelio atgimimo ir prekybos bei ekonominių santykių tolesnio vystymo.

Astanoje taip pat vyko XVIII-oji tarptautinė transporto ir logistikos paroda „Transit Kazachstan 2014“, kurioje savo stendus demonstravo Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Parodos metu pasirašytas memorandumas tarp Klaipėdos ir Aktau uostų. Per pastaruosius trejus metus Klaipėdos uosto krovos pajėgumas smarkiai padidėjo dėl investicijų į uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą, ypač perkraunant Kazachstano žemės ūkio, naftos produktus, ferolydinius ir konteinerius.