Lietuva siekia tapti konkurencingu Baltijos jūros regiono logistikos centru
2010-09-23
CargoNEWS
223
Rugsėjo 24 d. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Rygoje vyksiančiame Baltijos ekonomikos forume pristatys Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus galimybes pritraukiant tranzitinius krovinių srautus į Baltijos jūros regioną.
Forumo sesijoje, skirtoje aptarti šio regiono pasiekiamumo gerinimą tobulinant vidaus ir išorės transporto jungtis, taip pat dalyvaus Latvijos transporto ministras Kaspars Gerhards bei Baltarusijos Ministras Pirmininkas Sergejus Sidorskis.
„Transporto srityje Lietuva turi aiškią savo vaidmens regione viziją – mes siekiame tapti konkurencingu Baltijos jūros regiono logistikos centru. Dėl palankios geografinės padėties ir išplėtotos transporto infrastruktūros galime suteikti puikias krovinių tranzito galimybes tarp Europos Sąjungos, NVS ir Azijos šalių, taip pat Šiaurės ir Pietų kryptimis“, – teigia susisiekimo ministras E. Masiulis.
Ministro teigimu, gerinant sąlygas tranzitiniam krovinių vežimui, šalyje tobulinama įvairias transporto rūšis jungianti infrastruktūra ir logistikos sistema, diegiamos pažangios technologijos. Pirmenybė teikiama efektyviausiems – skirtingas transporto rūšis derinantiems krovinių gabenimo sprendimams.
Efektyviai Baltijos jūros regiono logistikos veiklai ypač svarbūs krovinių srautai Rytų ir Vakarų kryptimis. Lietuva aktyviai dalyvauja skatinant Rytų–Vakarų transporto koridoriaus plėtrą, kadangi jo infrastruktūra užtikrina Azijos ir NVS šalių jungtį su Europa per Baltijos jūros regioną.
Šių metų birželio mėnesį Vilniuje įkurta Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacija, kurios veikloje dalyvauja Europos valstybės, Rusija, Ukraina, Kazachstanas ir Kinija. Asociacija siekia stiprinti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, gerinti šio transporto koridoriaus infrastruktūrą ir paslaugų kokybę, diegti pažangius transporto ir logistikos sprendimus, supaprastinti pasienio ir muitinės kontrolės procedūras. „Asociacijos veikla skatina gyvybingus ir efektyvius Europos ir Azijos transporto ryšius, jos veikla vis labiau domisi verslas“, – sako ministras E. Masiulis.
Forume bus akcentuojama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto svarba tranzitinių krovinių gabenimui. Tai labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos pakrantės uostas, aptarnaujantis įvairių rūšių krovinius bei laivybos linijas į svarbiausius Skandinavijos ir Vakarų Europos uostus. Be to, jis yra palyginti netoli nuo Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos pramonės rajonų.
Kita svarbi transporto ašis – Lietuvos teritoriją Šiaurės–Pietų kryptimi kertantis I tarptautinis transporto koridorius. Gerinant susisiekimą ir krovinių vežimo sąlygas šiuo transporto koridoriumi, įgyvendinami Baltijos valstybes jungiantys „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ projektai.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras