CARGONEWS

Lietuvai karščiai ir liūtys didelės žalos nepadarė

13571
Jau antrą savaitę Lietuvą alinantys karščiai vakar užleido vietą smarkioms liūtims. Vilniaus mieste automobiliai tiesiog plaukiojo. Pasiteiravome Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie LR Susisiekimo ministerijos specialistų, kokios žalos keliams padarė kaitra ir smarkus lietus.
 
LAKD Eismo saugumo skyriaus vadovas Egidijus Skrodenis, paklaustas, kaip dideli karščiai veikia vairuotojus ir ar tai lemia didesnį avaringumą, sako, kad pastaruoju metu eismo įvykių padaugėjo: „Vairuotojai labiau atsipalaiduoja, nebėra tokie dėmesingi,  todėl dažniau sukelia avarinių situacijų netgi ten, kur kelio ruožas nepavojingas, pavyzdžiui, tiesiame kelio ruože įvažiuoja į medį. Neseniai Panevėžio aplinkkelyje 72 metų senukas, veikiausiai paveiktas kaitros, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, palindo su savo automobiliu po kita transporto priemone“.
Specialistas primena, kad karštis neigiamai veikia padangas, jos nuo pernelyg didelės kaitros dažnai sprogsta: „ Liepos 7 d. Panevėžio aplinkkelyje sprogo vilkiko padanga. Incidento metu žuvo du žmonės. Esant karščiams, reikia itin rūpintis padangų kokybe, nes senos, restauruotos padangos sprogsta dažniau“.
Oro temperatūrai pakilus iki 30 laipsnių, Lietuvoje pradėjo lydytis asfalto dangos. Dėl šios priežasties apribotas sunkiasvorių transporto priemonių eismas. Kelyje A14 pakilo gelžbetoniniai blokai.
„Jau greitai keliuose atsiras vairuotojus įspėjantys ženklai apie dėl kaitros susidariusias kliūtis kelyje. Taip bus siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį ir būti pasiruošusiems nenumatytoms kliūtims“, – dėsto LAKD Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas.
Jis patikina, kad dėl kaitros ir liūčių Lietuva iš esmės nukentėjo ne daug: „Daugiausia žalos padaryta Vilniaus miestui, kitur – išversta medžių, bet tai – kasdieninis kelininkų darbas“.
 
 
 
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0