Lietuviai grįžo su nemaloniomis naujienomis iš Baltarusijos

Lietuvos maisto pramonės atstovams – nemaloni staigmena. Nors iš pradžių skelbta, kad lietuviškos prekės grįžo iš Baltarusijos dėl draudimo tranzitu vežti 1 tūkst. tonų lietuviško sviesto, vėliau patikslinta, kad sprendimą imtis atsargumo priemonių priėmė pati įmonė, savo iniciatyva susigrąžinusi krovinį iš Baltarusijos.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) patikslino, kad nuo gruodžio 1 d. įsigaliojo Rusijos draudimas vežti tranzitu prekes, kurioms yra taikomas embargas, per Rusijos teritoriją. Ji siekia, kad ir kitos Muitų sąjungos šalys taikytų šį draudimą, tačiau Baltarusija jo nepripažįsta, komentavo ŽŪM.

DELFI žiniomis, Lietuvos įmonė vežė sviestą per Baltarusiją į Uzbekiją, sėkmingai gaminius įvežė į Baltarusiją, bet sunerimusi dėl Rusijos draudimo įvežti gaminius į Baltarusiją nusprendė nerizikuoti ir grąžinti krovinį atgal į Lietuvą. Krovinį grąžindama bendrovė susidūrė su Lietuvos veterinarijos tarnybos reikalavimu sumokėti 10 tūkst. Lt už reimportą ir tuo yra nepatenkinti.

„Sviestas vis tiek nukeliaus į Uzbekiją, tik kitu keliu, ne per Baltarusiją, o Latviją, Estiją arba Lenkiją – yra likusios kelios galimybės. Privatūs vežėjai apskaičiuos maršrutą ir pasirinks kryptį”, – komentavo Žemės ūkio ministerijos atstovė.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos duomenimis, į vieną vilkiką telpa apie 20 tonų sviesto, o 1 tūkst. tonų reikėtų 50-ies vilkikų.

DELFI lapkritį skelbė, kad Rusija jau ėmė kovoti su lietuviškų ir kitų europietiškų prekių tranzitu per savo šalį – taip stengiamasi užkirsti kelią į Rusiją patenkančiai produkcijai, kuriai galioja Rusijos ekonominės sankcijos. Kur kas liūdnesnis scenarijus laukia, jei Baltarusija laikysis analogiškos pozicijos ir eksporto gysla į Rytus išdžius.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda skaičiavo, kad uždraudus maisto produktų eksportą į Rusiją, Lietuva gali netekti iki 0,3 proc. BVP, dėl nukentėjusio transporto sektoriaus – dar 0,5 proc. Tačiau komentuodamas dabar susiklosčiusią situaciją, jis kalbėjo, kad dėl Rusijos taikomų ribojimai transporto praradimai nebus didesni nei 0,5 proc., nes vežėjai „yra pajėgūs pasukti vairą Vakarų kryptimi“.

DELFI jau skelbė, kad pirmadienį keliaujančius į Baltarusiją ties Lavoriškėmis pasitinka ilga vilkikų eilė. Muitinės departamentas informuoja, kad pirmadienį Lavoriškėse pasienyje laukė apie 365 krovininiai automobiliai. Palyginimui praėjusios savaitės pabaigoje jų laukė vos 50.

Nurodoma, kad eilės susidarė dėl didelio krovininių automobilių srauto prie didžiąsias metų šventes.

Rusija siunčia žinią

Nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“, ginančios demokratiją, politinę laisvę ir žmogaus teises, projektų direktorius Vytis Jurkonis su DELFI yra kalbėjęs, kad Rusija savo elgesiu nori parodyti, kas yra Muitų sąjungos vadovas.
Visgi, V. Jukonis pabrėžė, kad Baltarusijai Rusijos reikia labiau, nepaisant to, kad ir Baltarusija Rusijai taip pat yra naudinga partnerė (keli kariniai objektai, abi šalys turi bendrą karinę oro erdvę) jau nekalbant apie tai, kad pastaruoju metu Rusija neturi labai daug draugų ar bendražygių.

DELFI primena, kad Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ lapkričio pabaigoje sugriežtino prekių, kurias draudžiama eksportuoti į Rusiją iš Vakarų, pervežimus į Baltarusiją, Kazachstaną ir trečiąsias šalis per Rusijos teritoriją.

O galiausiai Rusijos žemės ūkio priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ nuo lapkričio 26 d. uždraudė Rusijoje prekiauti beveik visa Baltarusijos įmonių tiekiama mėsa.

Rugpjūčio 7 d. Rusija uždraudė importuoti į šalį jautieną, kiaulieną, daržoves, vaisius, paukštieną, žuvis, sūrius, pieną ir pieno produkciją iš ES, JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos. Šis sprendimas buvo priimtas po Vakarų nustatytų ekonominių sankcijų Maskvai dėl agresijos Ukrainoje.