CARGONEWS

Lietuviai žengė dar vieną žingsnį svajonės link – sukurti elektrinį vilkiką

Traukos sistemas komerciniam transportui gaminanti bendrovė „Elinta motors“ sukūrė 600 kW elektrinę galios sistemą su inovatyviu silicio karbido variklio valdikliu. Pastaroji leis inovatyvų variklį pritaikyti ne tik vilkikams ir kitam komerciniam transportui, bet ir autobusams, žemės ūkio, statybų technikai ar net laivams.

Dalį savo projektų veiklų bendrovė įgyvendino pasinaudojusi ES investicinėmis lėšomis, o matydama investicijų į MTEPI naudą, toliau ketina didinti investicijas su Inovacijų agentūros pagalba.

„Ne vienerius metus investuojame į inovacijų kūrimą tam, kad neprarastume aktualumo dinamiškoje ir progresyvioje automobilių rinkoje siekdami būti proveržio kūrėjais, o ne madų ir tendencijų sekėjais. Vystydami naujas technologijas įgavome daugiau pasitikėjimo iš esamų ir naujų klientų, todėl per paskutinius trejus metus įmonė užaugo 8 kartus, o apyvarta kilo nuo 1,7 mln. Eur iki 14 mln. eurų. Sustoti nežadame ir tęsiame MTEPI projektus – jau kitąmet vieni pirmųjų Europoje planuojame pradėti serijinę 800V silicio karbido galios (SiC) technologijos pavarų gamybą“, ­– sako Laurynas Jokužis, UAB „Elinta Motors“ vadovas.

Bendrovėje šiuo metu atliekami ilgalaikiai SiC galios sistemų patikimumo bandymai tiek galios matavimo stende, tiek automobiliuose. Viso bandoma 10 sistemos prototipų. Naujoji technologija turėtų pakeisti šiuo metu naudojamus IGBT tipo tranzistorius, atsakingus už galios perdavimą elektromobilio varikliui.

„SiC technologija ženkliai efektyvesnė nei šiuo metu naudojama IGBT technologija ir prie vienodų sąlygų patiria du kartus mažiau energijos nuostolių. Dėl to SiC variklio valdiklis gali būti arba ženkliai mažesnis ir lengvesnis, arba dukart galingesnis nei IGBT“, – pasakoja L. Jokužis.

Kuria ateities vilkiką

Galios sistemos projektas yra dalis ambicingo tikslo – sukurti pilnai elektrinį vilkiką, sveriantį nuo 12 iki 26 tonų. Bendrovėje projektuojamas dviejų galios modulių variklis, kurių bendra galia siekia 600 kW. Taip pat paraleliai kuriama elektrinio variklio valdymo elektronika, baterijos, aukštos įtampos ir įkrovimo sistemos, o prototipo techniniai sprendimai išbandomi visureigyje „Ford Raptor“.

„Visureigį stipriai modifikavome, su nestandartiniu perdavimu padidinome apkrovą tenkančią varikliui – taip sukūrėme mažesnę vilkiko simuliaciją, kurią lengviau testuoti ir tobulinti. Vystydami variklį atlikome įvairius skaičiavimus ir simuliacijas, sukūrėme ne vieną naują sprendimą efektyvumui didinti. Pavyzdžiui, variklio rotorius liejamas iš vario 1200°C temperatūroje – tai leidžia gauti gerokai didesnį efektyvumą bei patikimumą ir pasiekti 94 proc. bendrą sistemos efektyvumą“, – sako L. Jokužis.

Jis priduria, kad prototipinio automobilio salone įdiegta nauja pavarų valdymo svirtelė, naujas kompiuteris liečiamu ekranu su bendrovėje sukurta programine įranga, veikiančia „Android“ operacinės sistemos pagrindu.

„Programinė įranga suteikia galimybę stebėti kiekvieną automobilio parametrą be jokių diagnostikų, o vairuojant automobilį, visa kelionė registruojama serveryje. Pakanka spustelėti akseleratoriaus pedalą ir fiksuojami duomenys, programinė įranga braižo kreives, kurias vėliau galime analizuoti ir tobulinti prototipą. Inžinieriai nuotoliniu būdu kompiuteryje mato klaidas, gali jas greitai ištaisyti ir įdiegti sistemos atnaujinimus“, – pasakoja L. Jokužis.

Bendrovės kuriamo variklio išskirtinumas tas, kad vienas variklis palaiko net iki 180 kW ilgalaikę galią, kai pavyzdžiui „Tesla“ modelių ilgalaikė galia su dviem varikliais siekia 70-80 kW.

„Ilgalaikė galia – tai galia, kurią elektromobilio variklis gali palaikyti pastoviai bent 30 minučių. Būtent tokia, o ne momentinė galia, yra reikalinga nuolatiniam komercinio transporto darbui. „Ford Raptor“ prototipe įmontavome dvi 36 kW talpos baterijas, kurias galima krauti 210 kW galia – su jomis automobilis pajėgus nuvažiuoti nuo 200 iki 300 km atstumą. Planuojami komerciniai automobiliai turės kelis kartus didesnes baterijas, o krovimo galia sieks 350 kW“, – sako L. Jokužis.

Investicijos garantuos plėtrą

Ambicingam projektui įgyvendinti bendrovei pagal MTEPI projektų rėmimo programą buvo skirta 782 tūkst. Eur suma, tačiau visas biudžetas nebus išnaudotas, kadangi projekto tikslų pavyko pasiekti efektyviau nei planuota panaudojant lėšas.

„Laukiame naujos ES investicijų bangos ir kitų Inovacijų agentūros skelbiamų kvietimų MTEPI projektams įgyvendinti. Pasinaudoję investicijomis, planuojame plėsti kitų elektromobilių komponentų tobulinimą – baterijų valdymo sistemą (BMS), centrinio elektromobilio valdiklio (EVCU) krovimo įtaiso (OBC), bei galio nitrido tranzistorių (GaN) technologijos tyrimų didelės galios elektronikoje“, –ateities planais dalinasi L. Jokužis.

Inovacijų agentūra netrukus skelbs naujus kvietimus InoPažanga ir InoBranda, kuriais bus siekiama padėti Lietuvoje veikiančioms bendrovėms tęsti pradėtas MTEP veiklas.

„Proveržį kuriančių idėjų turintys verslai jau dabar kviečiami sekti Inovacijų agentūros skelbiamus kvietimus, konsultuotis su mūsų ekspertais ir teikti projektų įgyvendinimo planus Europos Sąjungos finansavimui gauti. Didžiuojamės Lietuvoje veikiančiais verslais, kuriančiais laiką lenkiančius, šalį garsinančius ir verslo konkurencingumą didinančius sprendimus. Tikime, kad jų sėkmės istorijos padrąsins daugiau šalies bendrovių investuoti į aukštesnės vertės produkcijos ir paslaugų kūrimą”, – sako Agnė Vaitkūnienė, Inovacijų agentūros Investicijų valdymo departamento direktorė.

Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos planuoja įgyvendinti priemones, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms.

Visi galiojantys ir artimiausi kvietimai su išsamiais aprašymais ir sąlygomis skelbiami Inovacijų agentūros tinklalapyje. Taip pat Inovacijų agentūra teikia nemokamas konsultacijas verslo pradžios, plėtros bei tinkamų finansavimo priemonių pasirinkimo klausimais.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0