Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, Lietuvoje pernai tūkstančiui gyventojų teko 27 nuobaudos už greičio viršijimą, tačiau tai gerokai mažiau, nei daugumoje kitų ES šalių, kur tūkstančiui gyventojų tenka 50-80 greičio viršytojų per metus, o kai kur ir gerokai daugiau. Pavyzdžiui, Europos transporto saugumo tarybos paskelbtame pranešime nurodyta, kad Olandijoje pernai greitį viršijo 445 gyventojai iš 1000, o Austrijoje – net 587 iš 1000, rašo „Lietuvos žinios“.
Iš Kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų akivaizdu, kad mūsų šalyje tolerancija lakstūnams labai didelė. Didžioji dalis pernai nubaustųjų viršijo greitį daugiau nei 20 km/val., važiuojančiųjų 10-20 km/val. greičiau nei leidžiama užfiksuota triskart mažiau, o viršijančiųjų greitį mažiau nei dešimčia kilometrų per valandą – vos 104. Tai rodo, kad daugybė nedaug greičiau nei leistina riedančių vairuotojų lieka nepastebėti ir išvengia atsakomybės.
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio manymu, taip neturėtų būti. „Manau, jog ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas skatina žmones vairuoti drausmingai. Vis sulaukiame klausimų, gal reikia dar labiau didinti baudas, nes žmonės prie esamų jau priprato. Manau, jog dabar taikomos baudos yra gana didelės. Juo labiau kad pastaraisiais metais daugeliui žmonių pajamos ne augo, o net mažėjo“, – tvirtino jis.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras