CARGONEWS

Lietuvos darbo birža bendradarbiaus su “Linava“

darbo birza - linava

Asociacija „Linava“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos darbo birža. Ja bus siekiama vystyti darbo rinką, užimtumo rėmimo politiką šalies transporto-logistikos sektoriuje, kartu inicijuoti ir įgyvendinti aktyvias darbo rinkos politikos priemones, konsultuotis rengiant užimtumo rėmimo politiką reglamentuojančius teisės aktus.

Susitikimo metu taip pat aptartos galimybės spręsti įsisenėjusią sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų trūkumo problemą, pradėti vairuotojų profesijos populiarinimo kampaniją. Darbo biržos vadovai pasiūlymų naudotis programomis įdarbinant darbuotojus bei kuriant darbo vietas.

Biržos direktorius Vidas Šlekaitis pabrėžė, kad bendradarbiavimas su asociacija „Linava“ įstaigai yra dar vienas žingsnis palankesnės darbo rinkos kūrimo link.

„Pagaliau mes turėsime susitarimą su tokia svarbia darbdavius atstovaujančia organizacija. Jūs teikiate ypač daug darbo pasiūlymų apie laisvas darbo vietas, pasirengusių žmonių dirbti pagal Jūsų pasiūlymus nėra pakankamai“, – teigė įstaigos direktorius.

Jam pritarė ir „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas, pastebėjęs, kad darbuotojų trūkumas buvo, yra ir bus aktualus.

„Tikiuosi, bendradarbiaujant su jumis pavyks siekti ir palankesnės įstatyminės bazės. Minčių turime ir sieksime jas realizuosime“, – teigė E. Mikėnas.

Susitikimo-diskusijos metu Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Liubertė pristatė bendrąsias Lietuvos darbo rinkos tendencijas. Jo, deja, nėra džiuginančios – darbingo amžiaus gyventojų mažėja, potencialios naujos darbo jėgos – taip pat. Lietuvos vis dar išlieka ir teritoriniai nedarbo skirtumai.

I. Liubertė pasakojo, kad tolimųjų pervežimų vairuotojai darbo biržoje yra tarp labiausiai ieškomų darbuotojų. Vien per šių metų pirmąjį pusmetį jau užregistruoti 6753 darbo pasiūlymai tolimųjų reisų vairuotojams, o išduodant leidimus dirbti trečiųjų šalių gyventojams dirbti Lietuvos įmonėse transportininkai yra aiškūs lyderiai. Jiems išduodama 80 proc. visų leidimų dirbti Lietuvoje.

Diskutuota, kad prie vairuotojų trūkumo prisideda ir informacijos stoka apie šią profesiją bei susiformavęs neigiamas jos įvaizdis. Sutarta, kad kartu būtina vykdyti vairuotojo profesijos populiarinimo kampaniją. Darbdaviai savo ruožtu taip pat paraginti patraukliau pateikti darbo skelbimus vairuotojams, plačiau apibūdinti darbo pozicijas, akcentuojant realų darbo užmokestį.

Diskusijoje dalyvavęs UAB „Evekas“ generalinis direktorius Valdas Miliukas teiravosi, ar Lietuvos darbo birža galėtų parengti darbo rinkos prognozes bent keliems metams į priekį, o ne metams kaip dabar. V. Šlekaitis atsakė, kad galimybė yra, tačiau prie to turėtų prisidėti ir vežėjai – jie turėtų Lietuvos darbo biržai teikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima daryti prognozes.

VšĮ „Linavos“ mokymo centras“ vadovas Osvaldas Manikas atkreipė dėmesį į problemą, kad bedarbių, norinčių įgyti kompetenciją neformaliose programose yra, tačiau ne visi jas pabaigia iki galo – neateina laikyti egzaminų. Ši problema, jo teigimu, kyla dėl to, valstybė finansuoja tik mokymą, o nepadengiam egzaminų laikymo kaštų.

UAB „Visla“ direktorius Viktor Monkevič teigė, kad prie vairuotojų rengimo ir profesijos populiarinimo galėtų prisidėti ir Švietimo ir mokslo ministerija. Jis apgailestavo, kad buvo sugriauta vairuotojų rengimo sistema profesinėse mokyklose.

Asociacijos prezidentas diskusijoje kėlė klausimą, kaip apskritai įvairių programų metu jau parengtus darbuotojus išlaikyti Lietuvoje, kad jie neemigruotų po kelių mėnesių darbo.

Lietuvos darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjos Vilijos Sanajevienė supažindino su aktyvios darbo rinkos politikos galimybėmis bedarbiams į darbo rinką integruoti, pristatė Lietuvos darbo biržos siūlomas programas ir priemones, kuriomis, įdarbindamos darbuotojus gali naudotis ir transporto įmonės.

Kadangi pasinaudodami jomis vežėjai turi galimybę gauti subsidijas įdarbindami bedarbius, keldami jų kvalifikaciją, tobulinant darbo įgūdžius, naudotis vietos užimtumo iniciatyvomis, todėl sutarta šią informaciją būtina paskleisti vežėjams, kadangi daugelis apie jas greičiausiai net nežino (Lietuvos darbo biržos informaciją apie siūlomas programas ir priemones rasite čia).

Diskusijoje „Linavai“ atstovavo prezidentas Erlandas Mikėnas, Socialinių klausimo komiteto pirmininkas Artūras Rutkauskas, komiteto nariai Vytas Bučinskas, Dalytė Venčkauskienė, Julija Černiavskaja, Valdas Miliukas, generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis, prezidiumo patarėjas Zenonas Buivydas, asociacijos „Linava“ sekretoriaus transporto politikai pavaduotoja Virginija Gaidytė. Taip pat dalyvavo UAB „Visla“ vadovas Viktor Monkevič ir UAB „Liutgaras“ direktorius Saulius Vaiginis, UAB „Transekspedicija“ personalo vadovas Vaidotas Rambynas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0