Banko “Snoras” nacionalizavimas kol kas nesutrikdė jame lėšų turėjusios valstybės valdomos bendrovės “Lietuvos geležinkelių” finansinių srautų. Nepatogumų dėl to teigia kol kas nepatyręs ir Klaipėdos jūrų uostas. Nė vienos įmonės atstovai neatskleidžia, kiek pinigų “Snore” yra “įšaldyta”, tačiau pripažįsta, kad jų neatgavus būtų problematiška atsiskaityti su tiekėjais.
“Lietuvos geležinkelių” finansiniai srautai nėra sutrikdyti dėl “Snoro” nacionalizavimo”, – patvirtino “Lietuvos geležinkelių” atstovas spaudai Vidmantas Gudas. Anot jo, daugiausiai finansinių operacijų bendrovė atlieka per SEB banką.
Jo teigimu, geležinkeliai turi indėlį “Snore”, kuris turėjo būti grąžintas gruodžio 12 dieną ir kurio dydžio ji neatskleidė. Anot V.Gudo, jei šios lėšos nebus atgautos, vėliau gali būti išbalansuoti srautai ir atsirasti atsiskaitymo su tiekėjais problemų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas patvirtino, kad “Snoro” banke yra direkcijos indėlis.
“Mes laikome pinigus keturiuose bankuose. “Snoro” banke diversifikavome, suskaidę indėlį į penkias sąskaitas geromis sąlygomis. “Snoro” banke turime penkias sąskaitas. (…) Man gaila ir 100 litų iš uosto direkcijos sąskaitos, jeigu neteisingai išleista. Bet nemanau, kad mes čia pražūsime. Yra kiti valstybės sprendimai priiminėjami, – kad 50 mln. litų iš mūsų paimti dividendų. Čia truputį rimčiau atrodo, palyginti su mūsų indėliais “Snore”, kurie tampa rizikingi “, -sakė E.Gentvilas.
Jis sakė negalintis atskleisti, kokio dydžio indėlis yra “Snoro” banke, esą tai yra įmonės komercinė paslaptis: “Man, kaip žmogui didelis, mums, kaip įmonei, ko gero, nelabai”.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras