Japonijoje viešėjęs premjeras Andrius Kubilius paskelbė, kad derybos su „Hitachi“ dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje pasiekė paskutinę stadiją, o Rusijoje pradėta kalbėti, kad reaktoriaus gabenimas Lietuvos keliais taps nacionaline nelaime.
Atominėje elektrinės Japonijoje statomos šalia jūros, tad japonams nereikia sukti galvos, kaip atgabenti šimtus ar net tūkstančius tonų sveriančius reaktorius ir kitą įrangą. Visa tai plukdoma laivais.
O Lietuvos laukia didelis iššūkis, nes iki šiol niekas mūsų šalyje 500 kilometrų nevežė reaktoriaus gaubto, kurio svoris – tūkstantis tonų.
Jau iš esmės aišku, kokiu maršrutu bus gabenama Visagino atominei elektrinei (VAE) skirta įranga.
Tiesa, oficialiai jis bus patvirtintas vėliau, bet jau nuspręsta, kad reaktoriaus gaubtas ir kiti sudėtingi įrenginiai iš Klaipėdos jūrų uosto bus vežami per Salantus, Plungės, Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Rokiškio rajonus.
„Pasirenkant maršrutą buvo siekiama apeiti didžiuosius miestus, kad nereikėtų trukdyti eismo“, – tvirtino Visagino atominės elektrinės (VAE) logistikos vadovas Edvinas Ivanauskas.
Kol kas dar neapsispręsta, kuriuo išvažiavimu iš Klaipėdos – pietiniu ar šiauriniu – bus pasinaudota. Teks įveikti 539–550 kilometrų, nelygu, koks galutinis maršrutas bus parinktas. Visi kroviniai bus nugabenti per 5 metus.
Specialistams didžiausią galvos skausmą kelia tai, kad stambiausi kroviniai negalės būti išardyti. Rimčiausias iššūkis – kone per visą Lietuvą nuvežti apie 1000 tonų sveriantį reaktoriaus korpusą.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras