ES lėšomis diegiant eismo saugos ir aplinkosaugos priemones, Lietuvos keliuose šį mėnesį baigiamos įrengti keturios žiedinės sankryžos.
Žiedinės sankryžos įrengtos rekonstruojant pavojingas trišales ir keturšales sankryžas Vilniaus, Tauragės ir Rietavo rajonuose. Atlikti darbai turėtų panaikinti „juodąsias dėmes“, kurios buvo susidariusios dviejose iš keturių rekonstruojamų sankryžų: prie Naujosios Vilnios esančioje kelių Naujoji Vilnia–Rudamina ir Vilnius–Šumskas sankryžoje bei netoli Tauragės esančioje kelių Tauragė–Pašventys ir Stragutė–Eržvilkas sankryžoje.
Tęsiant eismo saugos priemonių diegimą, iki lapkričio mėnesio šalyje bus rekonstruota dar 11 sankryžų, dauguma jų – į žiedines. Taip pat bus nutiestas 4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, kuris sujungs Druskininkus, Neravų gyvenvietę ir Viečiūnus.
Minėti darbai yra antrasis eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo etapas, vykdomas įgyvendinant 2007–2013 m. laikotarpio Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Kelių tinklo tobulinimas gerinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai“. Bendra projekto vertė – 34,3 mln. Lt. Jam suteikta 28 mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo parama.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Pavojingu sankryzu rekonstrukcija ir pakeitimas i ziedines be abejo prisideda prie eismo saugumo didinimo. Visa beda kad daug kur jos irengiamos visiskai be reikalo ir yra pavejui ismetami dideli pinigai ir be reikalo isibegejantys automobiliai tersia gamta. Dar viena didele problema ta kad musu keliu inzinieriai nesugeba apskaiciuoti kiek vietos reikia sunkvezimiui ivaziuoti ir isvaziuoti is ziedo. Vienas is tokiu pavyzdziu ziedas prie Jonavos, kuri reikejo perdaryt nes visi sunkvezimiai turejo lipti bordiurais gadindami padangas. Bet ir po klaidu taisymo liko neaisku ka turetu daryti vilkikai si negabaritiniais kroviniais
Jūsų komentaras