CARGONEWS

Lietuvos oro uostai: pradedama įgyvendinti šalies pasiekiamumo gerinimo programa

oro uostas su lektuvu

Lietuvos oro uostai, bendradarbiaudami su LR susisiekimo ministerija, pradėjo taikyti maršrutų skatinimo programą oro vežėjams. Šios programos tikslas – paskatinti oro vežėjus pradėti skrydžius naujomis kryptimis pasidalinant rizika ir prisidėti prie esamų maršrutų plėtros.

„Maršrutų skatinimas mums yra itin svarbi užduotis – kuo daugiau valstybių ir miestų galės pasiekti mūsų keleiviai ir kuo daugiau svečių sulauksime, tuo patrauklesnė taps Lietuva. Šie procesai reikšmingi šalies turizmui plėtoti, vietiniam turizmo, transporto ir aptarnavimo verslui, ekonomikos rodikliams kelti ir ekonominiam bendradarbiavimui skatinti. Turime puikią pradžią – sunkiausias žingsnis padarytas, dabar laukia nuoseklus darbas, reikalaujantis visų – tiek viešojo, tiek privataus – sektorių aktyvaus įsitraukimo“, – sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Vilniaus oro uostas

Maršrutų skatinimo programa skirta naujų reguliarių maršrutų į Lietuvos oro uostus kūrimui, esamų maršrutų intensyvumo didinimui ir nutrūkusių skrydžių atnaujinimui. Ji taip pat apima oro uostų nuolaidų schemą naujų bei esamų krypčių dažnių, keleivių skaičiaus augimo skatinimą. Nuolaidų schema padės aviakompanijoms lygiomis sąlygomis taupyti patiriamus kaštus. Maršrutų plėtros skatinimo priemonių efektas paprastai patiriamas po 1,5 – 2 metų, nes aviakompanijos įprastai savo maršrutus planuoja kelis sezonus į priekį.

Kauno oro uostas

Maršrutų į Lietuvą ir iš jos skatinimo programai didžiąją dalį lėšų skyrė Susisiekimo ministerija. Kita reikalinga dalis bus surinkta iš suinteresuotų šalių, įtraukiant į šią programą šalies savivaldybes ir privatų verslą. Vilniaus miesto savivaldybė labai aiškiai deklaruoja savo ketinimą dalyvauti šioje programoje. Bendradarbiaudama su oro uostu, Vilniuje įsisteigusiomis užsienio kompanijomis ir kitais socialiniais partneriais, Vilniaus savivaldybė ieško finansinių ir rinkodarinių galimybių užtikrinti nenutrūkstamus verslo ir turizmo ryšius. Klaipėdos regiono savivaldybės jau yra skyrusios paramą regiono pasiekiamumui skatinti skrydžiams į Palangos oro uostą.

„Šiuo metu Lietuvos oro uostai, plėtodami maršrutų skatinimo programą, aktyviai bendrauja su galimais partneriais. Šių metų rugsėjo mėnesį planuojama apvalaus stalo diskusija, kurios tikslas – prisiimti konkrečius įsipareigojimus siekiant geresnio šalies pasiekiamumo. Kviečiame prisijungti prie šios programos tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atstovus, kuriems itin svarbus konkrečių krypčių atsiradimas. Lietuvos oro uostai dėkoja Susisiekimo ministerijai už paramą ir bendradarbiavimą žengiant pirmąjį žingsnį. Dabar raginame išdrįsti prisijungti tuos, kurie nori ir turi formuoti mūsų šalies pasiekiamumą, ir kreiptis į mus dėl galimybės bendradarbiauti“, – sako G. Almantas.

Palangos oro uostas

Pirmąjį 2015 metų pusmetį Lietuvos oro uostų keleivių skaičius, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, išaugo daugiau nei 10 proc. Per šešis mėnesius treji oro vartai aptarnavo daugiau nei 1,9 mln. keleivių. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostai aptarnavo beveik 24 tūkst. skrydžių – t.y. 6 proc. daugiau negu pernai tokiu pačiu metu.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2014 metus jie aptarnavo 3,8 milijono keleivių. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų reguliariai skraido 61 kryptimi 48 miestuose Europoje ir už jos ribų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0