CARGONEWS

Lietuvos transporto bendrovių investicijos Lenkijoje pasiekė rekordines aukštumas

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį mūsų šalies verslo investicijos į Lenkijos transporto ir saugojimo sektorių pasiekė rekordinius 51,5 mln. eurų ir buvo didžiausios per pastaruosius dešimt metų. Lietuvos valstybės biudžetui tai reiškia didelius praradimus dėl sumažėjusio pajamų surinkimo iš transporto ir logistikos sektoriaus. Skaičiuojama, kad šiuo metu kaimyninėje šalyje šaknis yra įleidę daugiau kaip 600 Lietuvos vežėjų.

Tai rodo naujausi Lietuvos banko ir Statistikos departamento duomenys apie Lietuvos investicijų užsienyje dinamiką bei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ surinkti duomenys.

Palyginimui, ketvirtąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos verslo investicijos į Lenkijos transporto sektorių siekė 30 mln. eurų, 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį – 23,5 mln. eurų.

Ekspertai prognozuoja, kad Lenkijos logistikos sektoriui augant, vis labiau trauksis Lietuvos logistikos sektorius, mažės biudžeto surinkimas.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad Lietuvos verslo investicijos į Lenkijos transporto sektorių ne tik auga, bet užima vis didesnę dalį bendroje Lietuvos užsienio investicijų Lenkijoje struktūroje. Pavyzdžiui, ketvirtą 2019 m. ketvirtį investicijos į transporto sektorių sudarė 8,5 proc. visoje Lietuvos investicijų Lenkijoje struktūroje, o 2021 m. ketvirtą ketvirtį – jau 16,7 proc.

„Tai reiškia, kad per dvejus metus transporto sektoriaus „svoris“ Lietuvos investicijų struktūroje Lenkijoje padidėjo dukart. Transporto sektorius tapo viena iš pagrindinių Lietuvos investicijų Lenkijoje krypčių. Augančios investicijos į Lenkijos logistikos sektorių reiškia ir Lenkijos logistikos sektoriaus augimą, nes Lietuvos bendrovių investicijos ir veikla Lenkijoje pateks ne į Lietuvos, bet į kaimyninės šalies transporto sektoriaus rodiklius. Akivaizdu, kad tai nuostolis mūsų valstybei ir jos biudžetui“, – sako A. Izgorodinas.

Pasak ekonomisto, verslas visada keliasi ten, kur palankesnės sąlygos. Belieka tik apgailestauti, kad Lietuvos valstybė negali pasiūlyti patrauklių sąlygų ir verslininkų investicijos iškeliauja iš Lietuvos. 

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad pastaruosius kelerius metus itin suaktyvėjo transporto įmonių plėtra ir kraustymasis į kaimyninę Lenkiją, kur, beje, greičiau galima įdarbinti ir trūkstamos profesijos darbuotojus – tolimųjų reisų vilkikų vairuotojus.

„Lenkijos kolegos sugeba užsienio šalių piliečius iš trečiųjų šalių įdarbinti per savaitę ar dvi. Tuo tarpu Lietuvoje norint įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, praeiti reikiamas procedūras, užpildyti ir suderinti reikiamus dokumentus užtrunka daugiau nei porą mėnesių. Be to, Lenkijoje yra daug palankesnės verslo finansavimo sąlygos, todėl gauti paskolas iš bankų transporto įmonėms yra žymiau paprasčiau. Nereikėtų pamiršti ir gerokai pigesnių draudimo įkainių draudžiant transporto priemones. Tad verslininkams nekyla klausimų, ką pasirinkti“, – sako Z. Buivydas.

Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas pabrėžia, kad į kaimyninę šalį nukreipti investicijas skatina ir palankesnė mokestinė aplinka ir įsigalioję Mobilumo paketo reikalavimai, įpareigojantys kas 8 savaites grąžinti vilkiką į jo registracijos šalį.

„Lenkija yra arčiau Europoje esančių krovinių srautų, tad verslas įsivertina, kur jiems naudingiau steigti įmones, norint įvykdyti Mobilumo paketo reikalavimus. Be to, Lietuvoje iki šiol neišspręstas klausimas dėl kvotų darbuotojams iš ne Europos Sąjungos šalių, nors ne kartą raginome Vyriausybę naikinti kvotas. Nėra logikos jas taikyti deficitinei profesijai. Lenkijoje darbuotojų įdarbinimo procesas gerai sustyguotas, tad įmonėms paprasčiau veiklas vykdyti ten, kur sąlygos palankesnės“, – sako V. Bučinskas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0