Lietuvos vežėjai nuo Rusijos gręžiasi į Turkiją

Sunkėjant vežėjų darbui Rytų kryptimi  Lietuvos sunkvežimių srautas į Rusiją gerokai aptirpo, o pakeisti tokią didžiulę rinką naujomis nėra paprasta. Vieni pasuko į Europą, kiti ieško naujų neatrastų galimybių Turkijoje. Nors į šią šalį nuolat trūksta leidimų, tačiau susitikime su Turkijos valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovais vežėjai ieškojo bendradarbiavimo stiprinimo galimybių.

Praėjusią savaitę nacionalinėje vežėjų asociacijoje Linava lankėsi svečių iš Turkijos delegacija – šios šalies valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovai. Susitikimo metu kalbėta apie tai, kad Lietuvos vežėjus domina ne tik Turkijos rinka, bet ir per ją besidriekiantis kelias į tolimesnes rytų šalis. Turkams Lietuva taip pat įdomi – tai vartai į Šiaurės Europos rinkas, Skandinaviją.

Turkijos delegacijos vadovas Cemalettinas Dogmusas teigė, kad juos maloniai nustebino Lietuvos verslininkai. Jis neslėpė, kad jų tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą su Lietuva kelių, jūrų bei geležinkelių transporto sektoriuose.

„Aptarėme krovinių gabenimų ypatumus, taip pat svečių delegacijai išreiškėme norą glaudžiai bendradarbiauti su Turkija. Mes matome perspektyvas, kaip ir Turkijos vežėjai.“, – sakė vienas pirmųjų į šią šalį sausumos kelius atradęs UAB „Simatra“ vadovas Sigitas Žilius.

Susitikime buvo kalbėta apie dvišalės transportininkų komisijos susitikimą, kuris turėtų įvykti šiemet Turkijoje, o jos metu bus keliamas klausimas dėl didesnės leidimų kvotos vežėjams.

Pasak S. Žiliaus, Turkijos rinkos dydis milžiniškas, šalyje gyvena 85 mln. gyventojų, tačiau tikėtis, kad ji visiškai  pakeis Rusijos rinką, sunku.

Daugiau nei dešimtmetį šioje rinkoje dirbantis verslininkas pasidalijo savo patirtimi dirbant Turkijoje ir akcentavo esminius skirtumus, į kuriuos turėtų atkreipti su šia šalimi norintys dirbti vežėjai.

„Mūsų įstatymų bazė šiek tiek skiriasi. Bendravimas tarp verslo įmonių ir valstybinių institucijų Lietuvoje yra betarpiškas, mes bendraujame, keičiamės raštais ir tai yra artimas ir aiškus ryšys, Turkijoje taip nepavyktų. Užsieniečiams be vietinių palaikymo dar sunkiau“, – pastebi jis.

S. Žilius vylėsi, kad šis susitikimas leis dar labiau sustiprinti Lietuvos ir Turkijos ryšius, o valstybinių institucijų dėmesys bus nukreiptas į naujų rinkų paiešką, kelių į jas atvėrimą.