Lietuvos vežėjų pozicijos byloje dėl „Mobilumo paketo“ ir nevienodų konkurencinių sąlygų

Balandžio pabaigoje Liuksemburge vyksiančiame Europos Sąjungos teisingumo teismo (ESTT) posėdyje dėl „Mobilumo paketo“ bylos bus siekiama pagrįsti Lietuvos poziciją dėl teisės turėti vienodas konkurencijos sąlygas transporto industrijoje. Tikimasi, kad žodinėje bylos dalyje Lietuvai atstovaujantiems advokatams ir Teisingumo ministerijos atstovams pavyks atkreipti teisėjų dėmesį į Lietuvos argumentus ir sėkmingai užtvirtinti šalies transporto sektoriaus pozicijos svarbiausius aspektus dėl iškreipiamos konkurencinės verslo aplinkos, taikant „Mobilumo paketo“ reikalavimus.

„Mobilumo paketo“ bylos dalyje Lietuvai atstovausiantis advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokatas Ramūnas Petravičius akcentuoja, kad ginčijamos „Mobilumo paketo“ nuostatos priimtos galimai neatsižvelgiant į ES pakraščiuose esančių valstybių, kartu ir Lietuvos, teisę turėti vienodas konkurencijos sąlygas transporto industrijoje.

Todėl, pasak jo, bus siekiama įrodyti, kad taip buvo suskaldyta transporto rinka, diskriminuojami periferinių valstybių narių vežėjai ir egzistuoja galimas nesuderinamumas su ES aplinkos apsaugos ir klimato kaitos politika – ginčijami reikalavimai neabejotinai padidins transporto koridorių intensyvumą ir taršą.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidento ir Krovininės tarybos pirmininko Vyto Bučinsko teigimu, mūsų šalies transporto ir logistikos įmonės dėl „Mobilumo paketo“ sunkumų yra vieningos, tad esame pasirengę maksimaliai atstovauti savo šalies vežėjus tiek, kiek reikės.

Kaip pastebi V. Bučinskas, transporto ir logistikos įmonės jų atstovavimą „Mobilumo paketo“ byloje laiko labai svarbiu faktoriumi bei tikisi palankių sprendimų, nes šiuo metu „Mobilumo paketo“ taisyklių taikymas kelia be galo daug problemų ir neaiškumų, o tai atsiliepia tiek finansiškai, tiek  emociškai.

„Mobilumo paketo reikalavimai, kuriuos kai kurioms įmonėms labai sunku išpildyti, augina nuostolius, kurie laikui bėgant gali būti dar didesni ir milijoniniai. Ypač tai skaudžiai paliečia mažuosius rinkos dalyvius – smulkios ir mažos bendrovės gali dėl to veiklą visai nutraukti. Pavyzdžiui, reikalavimas kas aštuonias savaites grąžinti vilkikus į veiklos centrus arba kitaip tariant į šalį kurioje vilkiko transporto įmonė yra registruota, dėl pajėgumų trūkumo verčia dalį vežėjų grįžimo laikotarpiu laikinai iškristi iš rinkos. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu vilkikas negali vykdyti įprastos krovinių vežimo veiklos ir patiria nuostolius. Ypač dėl to nukenčia mažieji, smulkieji ir vidutiniai rinkos dalyviai“, – sako V. Bučinskas.

Be to, pasak jo, didesnės bendrovės, nenorėdamos prarasti konkurencingumo, aktyviai ieško galimybių steigti įmones ir valdymo centrus Vakarų Europos šalyse, tad Lietuvos valstybė praranda nemažai mokesčių. Lieka tikėtis, kad argumentai iš Lietuvos pusės bus išgirsti ir pavyks sulaukti palankių sprendimų.

ESTT posėdis dėl „Mobilumo paketo“ bylos Liuksemburge vyks balandžio 24-25 d. Dėl „Mobilumo paketo“ ieškinius Europos Sąjungos Teisingumo Teismui taip pat yra pateikusios tokios šalys kaip Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Kipras ir Malta. Ieškovių argumentus taip pat palaiko Latvija ir Estija.