Jau vakar su redakcija susisiekė ne vienas vežėjas ir informavo apie sunkumus Rusijos pasienyje. Teigiama, kad visoms Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms, arba siuntoms važiuojančioms iš Lietuvos terminalų/siuntėjų į Rusijos federaciją, išmuitinimo įstaigose automatiškai taikoma padidinta rizika, t.y. atliekamos papildomos patikrinimo priemonės: pilnas fizinis patikrinimas, prekių muitinės vertės koregavimas ir kt.
Vienas vežėjas išreiškė nuomonę, kad visa tai veikia be jokio oficialaus įsakymo ar rašto.
Pagal su redakciją susisiekusių vežėjų pasakojimus, galima daryti išvadą, kad tikrinamos ir tos transporto priemonės, kurių TIR knygelė yra atidaryta Lietuvoje. Tai yra nebūtinai Lietuvoje registruotos transporto priemonės, bet vežančios lietuviškus krovinius.
Neoficialiai teigiama, kad tokia situacija tęsis iki pirmadienio. Tad rekomenduojama laikinai pristabdyti krovinių gabenimą, siekiant išvengti nereikalingų rūpesčių. Žinoma, šis papildomas patikrinimas gali būti pratęstas.
Dauguma su redakcija bendravusių vežėjų yra įsitikinę, kad tai yra politinis sprendimas. Visų pirma Lietuva aktyviai dalyvauja pokalbiuose su JAV dėl Sirijos krizės. Teismai su dujų milžinu „Gazprom“ ir pirmininkavimas Europos sąjungai taip pat gali būti ne paskutinėje vietoje.
Panašios „padidintos rizikos“ procedūros anksčiau buvo taikytos ir Latvijai, Ukrainai bei Lenkijai.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Gerb. Atroškevičiau, labai gaila,kad pats ir toliau nedarai jokios pažangos. Suprantama, kad šio klausimo sprendimui per silpna tamstos kompetencija ir galios. Galimai savo kompleksą norisi užslėpti kitus nesėkmingai (neturint svarių argumentų, Mečislovui matyt komentaruose belieka pereiti prie šuniškų problemų) kritikuojant.
Michailai, darai pažangą. Bent jau nepaminėjai nei Kondrusevičiaus, nei Atroškevičiaus, nei LINAVos. Bet nelabai noriu sutikti su Tamstos nuomone. Ketvirtadienį po pietų LINAVA kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, kad turime naują problemą. URM labai operatyviai sukvietė pasitarimą, kuris įvyko penktadienį 10 val. 30 min. Jame dalyvavo du URM viceministrai, susisiekimo ministerijos viceministras, muitinės vadovas, Prezidentūros bei kitų institucijų atstovai, viso apie 30 žmonių. To susitikimo išdava galima rasti čia: http://www.urm.lt/index.php?2824111370 2013-09-13 LIETUVA RAGINA RUSIJĄ NUTRAUKTI DISKRIMINACINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMĄ Rugsėjo 13 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė pasiaiškinti dėl Rusijos taikomų diskriminacinių priemonių, nukreiptų prieš Lietuvos fizinius ir juridinius asmenis. Užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas išreiškė gilų Lietuvos pusės susirūpinimą ir įteikė atitinkamo turinio diplomatinę notą. Todėl, Michailai, kritikuoti visada lengva. Bet kritika turi būti konstruktyvi, o ne šuns lojimas.
Vežėjai galimai palikti likimo valiai, nes dėl Rusijos muitininkų patikrinimų negali laiku pristatyti krovinius į paskirties vietas. Rusijos muitininkai didžiausią dėmersį skiria lietuvoje pagamintoms prekėms. Todėl smarkiai nukenčia ir Lietuvos pramonės įmonės. Tikėtina, kad nepakankamai intensyviai Lietuvos verslo atstovams padeda Užsienio ir Susisiekimo ministerijų vadovai bei Pramonininkų konfederacija (vežėjai pastoviai finansuoja šią konfederaciją). Ką daro šios institucijos, kad Lietuvos vežėjai galėtų ritmingai dirbti, nes tokia neapibrėžta situacija gali iššaukti ir įmonių bankrotą. Gal ir Lietuvos muitininkams reikėtų perimti patirtį iš rusų ir elgtis adekvačiai su Rusijos vežėjais ?
Jūsų komentaras