CARGONEWS

Lietuvos vizų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išdavimo klausimas (papildyta nauja statistika)

Čia – informacija apie tai, kad Lietuva sustabdė vizų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išdavimą (daugiau informacijos apie vizas – čia).

Čia ir čia – Lietuvos vežėjų komentarai dėl paaštrėjusios vairuotojų trūkumo problemos karo Ukrainoje kontekste ir jų paieškos galimybių.

Kaip pažymėjo TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas: „Dėl Rusijos piliečių klausimų neturime, bet dėl Baltarusijos piliečių yra niuansų. Iki metų pabaigos susidursime su rimtomis problemomis“. Aljanso duomenimis, nesikeičiant dabartinėms sąlygoms – t. y. toliau vykstant karui ir neradus kuo pakeisti Baltarusijos ir Rusijos vairuotojų – Lietuvos transporto sektorius per 2022 metus neteks 14,9–19,4 tūkst. (19 – 25 proc.) vairuotojų. „Jei 2021 metais vienam vairuotojui teko 52,5 tūkst. eurų krovininio kelių transporto sektoriaus vertės, tai per 2022 metus sektorius gali trauktis 780 mln.–1 mlrd. eurų (1,4–1,8 proc. BVP)“, – konstatavo P. Drižas.

Dėl gilėjančios vilkikų vairuotojų trūkumo problemos į Vyriausybę kreipėsi Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Verslas prašo Vyriausybės pagalbos transporto sektoriui rasti darbuotojų kitose šalyse, palengvinti atvykimo ir vizų išdavimo procedūras, skirti papildomus išteklius konsulatui Kazachstane, įsteigti konsulatą Kirgizijoje bei kitose šalyse.

Gegužės 17 d. pasirodė pranešimas, kuriame P. Drižas teigia, kad Užsienio reikalų ministerija pranešė neketinanti skirti papildomų etatų konsulatuose ar steigti naujus. „Jeigu Vyriausybės nenoras spręsti opią vairuotojų įdarbinimo problemą susijęs su papildomų biudžetinių išlaidų klausimu, mūsų vertinimu – tai nėra argumentas“, – pažymėjo TTLA generalinis sekretorius. Pasak jo, valstybė skatina verslą ieškoti naujų rinkų, investuoti į intermodalius sprendimus skaitmenizuotis, tačiau iš savo pusės nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir priimti reikalingus administracinius sprendimus.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos transporto sektoriuje ieškota 4,5 tūkst. darbuotojų, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Pasaulyje šiuo metu trūksta 21 mln. vilkikų vairuotojų, o Lietuva greitai priartės prie 30 tūkst. ribos. 

Čia ir čia – lenkų problemos dėl vairuotojų iš Rytų trūkumo ir jų darbo karo kontekste.

Čia – Latvijos vežėjų reakcija į vizų režimo sugriežtinimą ir sankcijas prieš Rusiją.

Čia, čia, čia (gegužės 4 d. žinutė) ir čia – Vokietijos nerimas dėl vairuotojų trūkumo karo Ukrainoje kontekste.

Prancūzijoje pastebima, kad vairuotojų iš Rytų trūkumas jau tapo rimta problema nemažam kiekiui Europos vežėjų (daugiau apie tai – čia).

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0