Ligitas Kernagis: Vagies kepurė dega – žiežirbos lekia (į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką)

Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis pateikia visą antikorupcijos komisijos veiklos darbą susijusį su “Linavos” veikla ir pateikia savo versiją, kodėl yra kaišomi pagaliai į Seimo antikorupcijos veiklos ratus.

2012 m. balandžio 19 d. mažųjų Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” nariai su 35 parašais kreipėsi dėl dominuojančios didžųjų vežėjų padėties ir nelygiaverčių konkurencijos sąlygų sudarymo, įvardijant nusiskundimus dėl netinkamai ir neteisingai mokamų mokesčių, galimos žalos tretiesiems asmenims, dėl asociacijos vadovų ir kitų už asociacijos veiklą atsakingų asmenų galimų nusikalstamų veiksmų finansų apskaitos srityje.

Šiuos galimus trūkumus ir pažeidimus asociacija LINAVA Komisijai neigė. Siekdama išsiaiškinti, kiek gautas skundas pagrįstas, Seimo Antikorupcijos komisija raštu kreipėsi į visas atsakingas institucijas, galinčias pateikti kvalifikuotą asociacijos LINAVA veiklos vertinimą.

Gegužės 17 d. į Komisija gavo dar vieną Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos skundą dėl asociacijoje LINAVA aplaidžiai vedamos ūkinės veiklos, itin blogos asociacijos finansinės padėties, įsiskolinimų, lėšų švaistymo, kylančių draudimo ir TIR knygelių išdavimo kainų bei informacijos apie asociacijos veiklą nesuteikimo. Komisijos posėdžių metu paaiškėjo, kad asociacijos LINAVA veikloje išties esama didžiųjų vežėjų naudojimosi dominuojančia padėtimi asociacijoje ir piktnaudžiavimo ja požymių. Be to, į Komisiją tuo pat metu kreipėsi ir Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos atstovai dėl Susisiekimo ministerijos galimai vykdomo smulkiųjų vežėjų diskriminavimo, nesuteikiant jiems galimybės įsigyti Europos transporto konfederacijos (ETMK) daugiašalės kvotos leidimų, kurie suteikia teisę vykdyti trišalius ir kt. pervežimus. Remiantis Europos teisės departamento išvada, rašte teigta, kad Susisiekimo ministerija galimai sudaro sąlygas nevienodas sąžiningos konkurencijos sąlygas, proteguodama stambiuosius vežėjus.

Tyrimo metu paaiškėjo daugybiniai asociacijos LINAVA finansiniai ir mokestiniai pažeidimai: dėl nepilnai ir netinkamai įformintų tam tikrų asociacijos LINAVA sandorių, kyla reikšminga rizika dėl netinkamai apskaičiuotų ir apskaitytų mokesčių; Asociacija, apskaitydama savo finansines operacijas, nedaro raštiškų užskaitų; didžioji dalis Asociacijos reprezentacinių sąnaudų yra netinkamai įformintos, nėra raštiškų patvirtinimų dėl reprezentacinių sąnaudų; Asociacija neturi pinigų srautų valdymo procedūrų, su tiekėjais yra pasirašiusi nenaudingas sutartis; 2010 m. pabaigoje LINAVA buvo išdavusi paskolų darbuotojams ne rinkos sąlygomis, reikšmingą dalį mokėjimų vykdo grynais pinigais per kasą, turi reikšmingų pradelstų mokėtinų sumų; kai kurios Asociacijos sąnaudos (pvz. telekomunikacijų, kuro, komandiruočių) gali būti nepagrįstai didelės, be to asociacija LINAVA dėl finansinių sunkumų yra paėmusi 3 milijonų litų paskolą iš „Girteka“ labai nepalankiomis sąlygomis – 18 % metinių palūkanų ir t.t.

Valstybinė mokesčių inspekcija raštu Komisijai nurodė, kad paskutinis asociacijos „Linava“ kompleksinis mokestinis patikrinimas buvo atliktas 2002 m. Vėlesni patikrinimai buvo atlikti pagal asociacijos „Linava“ prašymą grąžinti PVM skirtumą (2010 m.) ir reaguojant į 2010 m. lapkričio mėn. asociacijos iniciatyvinės grupės pateiktą informaciją dėl galimai netinkamai vykdomų mokestinių prievolių asociacijoje (2011 m.). Visais atvejais VMI nustatė pažeidimų.

Komisijai kilo įtarimų ir dėl galimai nepagrįstai padidintų „TIR Carnet“ knygelių išdavimo kainų: 4 lapų TIR Carnet knygelė Lietuvoje kainuoja apie 204 Lt, Latvijoje – apie 135 Lt, Lenkijoje – apie 118 Lt, Baltarusijoje – apie 155 Lt. 14 lapų TIR Carnet knygelės Lietuvoje kainuoja apie 336 Lt, Latvijoje – apie 270 Lt, Lenkijoje – apie 217 Lt, Baltarusijoje – apie 276 Lt. Komisijos kreipimusi dėl asociacijos „Linava“ platinamų TIR Carnet knygelių kainų tyrimą šiuo metu atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

Surinkusi faktus ir apibendrinusi kompetetingų specialistų nuomones, Seimo Antikorupcijos komisija vienbalsiai nutarė, kad mažųjų vežėjų skundas buvo pagrįstas, ir surinktą bylos medžiagą toliau tirti atidavė Generalinei prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tarnybai (FNTT) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Už šį sprendimą balsavo visi posėdyje dalyvavę Antikorupcijos komisijos nariai, atstovaujantys skirtingoms politinėms frakcijoms.

Regis, tuo Seimo Antikorupcijos komisija galėjo padėti tašką šiame LINAVOS bylos nagrinėjimo etape ir imtis kitų darbų, tačiau pavienėse žiniasklaidos priemonėse netikėtai vienas po kito pasirodė vieno braižo pranešimai, neva Seimo Antikorupcijos Komisijos pirmininkas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, nenusišalindamas nuo šios bylos tyrimo, kadangi vienoje iš vežėjų asociacijai priklausančių įmonių apskaitininke dirba jo gyvenimo draugė.

Viena vertus, sąmokslo teorijų kūrimas visada padeda blaiviau ir atidžiau analizuoti įvairius procesus, kita vertus, pastaroji sąmokslo teorija akivaizdžiai persmelkta angažuotomis priešrinkiminėmis formuluotėmis, neturinčiomis nieko bendro su naginėjama byla ir tendencingai pateikiamais asmeniškumais.

Iš nebūties iškilęs viešoje erdvėje pasirodžiusių straipsnių autorius, kaip objektyvios tiesos liudytojus, kalbina suinteresuotosios bei Generalinei prokuratūrai, FNTT ir VMI apskųstos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentą Algimantą Kondrusevičių, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Dainių Budrį bei Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną. Pastarieji Seimo kolegos turbūt neatsitiktinai kandidatuoja po viena ir ta pačia raudona vėliava, atstovaudami partijai, kuri (vieša paslaptis) turi ryšių su LINAVA, todėl nuomonių objektyvumu čia net nekvepia.

Belieka pasveikinti Antikorupcijos komisiją dar kartą sėkmingai atskleidus (šįkart LINAVOS) interesų pasjansą ir tikėtis, kad ši byla netaps politinių rietenų objektu bei sėkmingai būs išnagrinėta, o mažųjų Lietuvos vežėjų interesai bus apginti.