CARGONEWS

„Linava“ prašo atsakingų institucijų reaguoti dėl galimai neteisėtos įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių veiklos (papildyta apie problemos aštrumą)

Asociacija „Linava“ kreipėsi į atsakingas šalies institucijas prašydama įvertinti, ar kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės, galimai neturinčios reikiamų dokumentų vežti krovinius ir dirbančios fiktyviai, nepažeidžia įstatymų, pernuomodamos vairuotojus kitų šalių vežėjams. Asociacijai taip pat kelia klausimų ir kita šių įmonių veikla, todėl prašoma atsakingų institucijų reaguoti ir priimti atitinkamus teisės aktus. 

Raštą su tokiais prašymais Seimo Ekonomikos komitetui, Vyriausybės kanceliarijai, susisiekimo, socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų ministerijoms, taip pat Migracijos departamentui ir Valstybinei darbo inspekcijai pasirašė „Linavos“ generalinis sekretorius Z. Buivydas.

„Pastebėjome tendenciją, kad kai kurios įmonės vairuotojus, tarp jų ir trečiųjų šalių vairuotojus su Lietuvoje išduotais vairuotojo liudijimais perduoda ar išnuomoja kitų ES šalių vežėjams. Turime pagrįstų įtarimų, kad tokia veikla gali užsiimti buvę vairuotojų profsąjungų vadovai, todėl kyla klausimas, kokiu tikslu jie tai galimai daro​. Tai ne tik neigiamai veikia Lietuvos transporto rinką, Lietuvos vežėjų konkurencingumą, bet ir yra nelegalu ir neteisėta“, – sako Z. Buivydas.

Pasak jo, kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės galimai veikia neteisėtai – vairuotojams siūlo darbą Vokietijoje, tačiau iš tikrųjų pervilioja trečiųjų šalių vairuotojus iš kitų Lietuvos įmonių, juos įdarbina ir pasinaudodami jų Lietuvoje išduotais vairuotojo liudijimais išnuomoja Vokietijos vežėjams.

Be to, įtariama, kad dalis „įdarbinimo“ paslaugas neva teikiančių įmonių, vairuotojams išėjus iš darbo, nepasirūpina paimti jiems darbo laikotarpiui išduoto vairuotojo liudijimo ir jo negrąžina Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) ir tokiu būdu darbuotojai neteisėtai dirba užsienyje.

Z. Buivydo teigimu, darbą Vokietijoje siūlančios „įdarbinimo“ įmonės dažniausiai neturi ne tik vilkikų, bet ir Bendrijos licencijos vežti krovinius ir dirba fiktyviai. Tuo tarpu vežėjai investuoja didelius pinigus ir laiką į vairuotojų apmokymą, išnaudoja kvotas, o per tokias fiktyvias įmones lieka ir be resursų, ir be vairuotojų, ir be galimybės gauti daugiau kvotų įdarbinti trečių šalių vairuotojus.

„Prašome atlikti tokių įmonių patikrinimus, ar jos nepadarė Darbo kodekso bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pažeidimų bei neleisti tokioms įmonėms, neturinčioms transporto priemonių ir Bendrijos licencijos, įdarbinti vairuotojų“, – sako Z. Buivydas.

Jo teigimu, taip pat prašoma priimti atitinkamus teisės aktus, įpareigojant LTSA leisti vežėjams turėti ne daugiau kaip 3 vairuotojus kiekvienai galiojančiai transporto priemonės licencijos kopijai, tokiu būdu užkertant kelią galimiems piktnaudžiavimams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, išnagrinėjusi „Linavos“ prašymą, pateikė atsakymą, jog, įvertinusi Asociacijos pateiktą informaciją, tolimesnį tyrimą perduoda į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) rankas. VDI kartu su Lietuvos transporto saugos administracija atliks bendrą tyrimą ir situacijos vertinimą, o apie gautus rezultatus informuos ministeriją.

Rugpjūčio 4 d. „Linava“ paskelbė pranešimą, kuriame rašoma, kad ji kreipėsi į Seimo Ekonomikos komitetą, Migracijos departamentą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašant kuo greičiau spręsti šią vis aštrėjančią problemą, kuri kenkia ir šalies įvaizdžiui.

Iš asociacijos narių pateiktos informacijos paaiškėjo, jog trečiųjų šalių piliečiai – vilkikų vairuotojai, oficialiai turintys leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, per mūsų šalyje veikiančias įmones yra įdarbinami į užsienio šalyse veikiančias įmones. Taip Lietuvoje neteisėtai veikiančios bendrovės sparčiai sekina metinį kvotų limitą. Yra net tokių atvejų, kai viena nesąžiningai veikianti įmonė yra įdarbinusi nuo 200 iki 350 vairuotojų, tačiau neturi nei vienos arba vos vieną krovininę transporto priemonę.

***

„Linavos“ iškeltas klausimas iš tiesų yra aktualus. Todėl bus įdomu, ką atsakys ir ką darys (jeigu darys) valstybės institucijos, į kurias kreipėsi Asociacija.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0